10.30 val. papildyta įmonės „Pervesk“ komentaru.
„Tyrimo metu paaiškėjo, kad bendrovė aplaidžiai vertino klientų riziką: neturėjo tinkamų ir jų veiklai adekvačių rizikos valdymo vidaus taisyklių ir kitų dokumentų, dauguma atvejų surinkta klientų pažinimo informacija buvo neišsami ir neatskleisdavo operacijų pobūdžio, ne visais atvejais buvo nustatomi galutiniai naudos gavėjai.
Bendrovė ne iki galo išsiaiškindavo klientų, kurių dauguma atlikdavo operacijas su virtualiuoju turtu, lėšų ir turto kilmę, o jos atliekami vidaus tyrimai daugeliu atvejų buvo paviršutiniški ir formalūs“, – rašoma Lietuvos banko žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Klientai sudarydavo neaiškius sandorius
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos specialistai neplaninį UAB „Pervesk“ patikrinimą atliko balandžio–gegužės mėnesiais. Patikrinimo metu specialistai vertino, kaip bendrovė laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei kitų riziką ribojančių reikalavimų. Patikrinime dalyvavo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai.
UAB „Pervesk“ ne visada reikalavo mokėjimo operacijų pagrindimo, nenutraukdavo dalykinių santykių su klientais.
„Peržiūrėję pasirinktų klientų pažinimo informaciją ir atlikę jų mokėjimo operacijų analizę, Priežiūros tarnybos specialistai nustatė, kad dalis bendrovės klientų sudarė sudėtingus ar neįprastai didelius neaiškaus tikslo ir lėšų kilmės sandorius. Tačiau UAB „Pervesk“ ne visada reikalavo mokėjimo operacijų pagrindimo, nenutraukdavo dalykinių santykių su klientais, jeigu iš jų pačių ar jiems tarpininkaujančių įmonių negaudavo reikiamos informacijos“, – rašoma pranešime.
Lietuvos banko teigimu, kliento rizika turi būti vertinama remiantis daugeliu kriterijų (pavyzdžiui, atsižvelgiant į geografinio regiono riziką, paslaugų ir produktų rizikingumą, vertinant juridinio asmens nuosavybės ir valdymo struktūrą, sandorių ir apyvartų apimtis), bet UAB „Pervesk“ dažniausiai klientus esą priskirdavo rizikos grupei, kuri nebuvo adekvati jų keliamai rizikai.
Šiurkštūs trūkumai – nustatant klientų tapatybę
„Nustatydama ir tikrindama klientų ir naudos gavėjų tapatybę, bendrovė ne visada surinkdavo visus tapatybei nustatyti reikalingus duomenis ir dokumentus, šiurkščių trūkumų rasta ir nustatant klientų tapatybę nuotoliniu būdu, sandorių stebėsenos procedūrose“, – dėsto Lietuvos bankas.
Lietuvos banko valdyba baudas tikina skyrusi vadovaudamasi nuo 2017 metų liepos vidurio įsigaliojusiu Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, kuris numato galimybę už šios srities pažeidimus skirti tokio dydžio baudas: iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų arba iki 5,1 mln. Eur įmonei ir iki 5,1 mln. Eur jos vadovui.
Sutiko, kad pažeidė reikalavimus, bet bauda – neproporcinga
Baudą gavusios UAB „Pervesk“ teisininkas Darius Kulikauskas buvo nustebintas baudos dydžio, dabar įmonė svarsto, ar ją skųsti.
„Svarbu pabrėžti, su tais pažeidimais, kurie nustatyti, tikrai sutinkame, ir pripažįstame, kad jie buvo. Tai čia nėra net ir kalbos, suprantame reguliavimo svarbą, kad jis turi būti griežtas ir reguliuotojas turi būti griežtas. Niekam rinkoje, turiu galvoje pačius rinkos dalyvius, nėra nauda, jei susidarys toks vaizdas, kad į Lietuvą bet kas gali ateiti ir bet kaip daryti verslą“, – teigė UAB „Pervesk“ teisininkas Darius Kulikauskas.
Tačiau baudos dydį vertino kaip neproporcingą.
„Bet baudos dydis yra tikrai didelis, ir mums, kaip įmonei, kuri veikė iki inspektavimo pradžios dar nepilnus metus, tai atrodo tikrai neproporcinga. Ir ar tą dydį skųsime, ar ne, mes šiuo metu svarstome, analizuojame Lietuvos banko nutarimą, kuriuo bauda paskirta. Tiesą sakant, esame šiek tiek nustebinti“ – teigia D.Kulikauskas.
Šią nesėkmę jis sieja su įmonės veiklos pradžia – įmonė gyvuoja tik metus, todėl netinkamai tvarkėsi dokumentus.
„Mes dar tik pradedam dirbti, pačioje pradžioje dirba labai maža komanda su visu tuo, ir to augimo kontekste galbūt tas dėmesys formalioms procedūroms neskiriamas pats didžiausias. Šiuo atveju tas ir privedė mus prie šitos situacijos. Tas pareigas, kurias mus įpareigojo atlikti įstatymas, mes atlikdavome ne visai tokiomis procedūromis, kokiomis reikėtų“, – sako D.Kulikauskas.
Jis paaiškina: jei įmonė atlieka vidinį tyrimą, privalo parengti jo ataskaitą ir ją saugoti. Tačiau, nors tyrimai buvo atliekami, jie nebuvo dokumentuojami. Iš teisinės pusės, anot teisininko, tai tas pats, kas tyrimo apskritai nebuvo, nes įrodymų nėra.
D.Kulikauskas skaičiuoja, kad įmonė turi 60–80 aukštos rizikos klientų, su kuriais nebegalės dirbti.
„Aišku, inspektavimo pradžioje mes turėjome apie 700 klientų, tai daliai jų sąskaitos jau iki šios dienos yra uždarytos. Vos tik inspektavimas prasidėjo ir tapo žinomi mūsų trūkumai, su inspektavimo komisija mes iš karto pradėjome tuos dalykus taisyti. Daliai tų klientų sąskaitos yra uždarytos, nes jie nesureagavo į mūsų prašymus atnaujinti informaciją, kurią mes norėjome dokumentuoti tvarkingai Iš dabar turimų klientų tai būtų vis tiek gana didelė dalis, bet dabar kalba eina apie 60–80 klientų“, – sako teisininkas.
Jis aiškina, kad aukštą riziką lemia pats veiklos modelis – įmonė veikia elektroninėje erdvėje, todėl klientai identifikuojami per atstumą.
„Tai turi būti video skambutis, per kurį klientas turi parodyti ir savo pasą, pagal teisės aktų reikalavimus turime padaryti paso nuotraukas, žmogaus nuotraukas ir pagal tai įvertinti ar tai tikrai yra tas žmogus, ar pasas galioja, nepadirbtas, ir t.t. Prideda rizikingumo ir paties Lietuvos banko pozicija dėl virtualiųjų valiutų – virtualios valiutos Lietuvos banko jau automatiškai vertinamos kaip rizikingos. Ir jei žmogus su virtualiomis valiutom dirba, nori, kad mes griežčiau vertintume“, – sako teisininkas
Jis patikino, kad bendraujant su Finansinių nusikaltimų ir tyrimų tarnyba, nebuvo nustatyta jokių pinigų plovimo atvejų.
Trūkumus turės pašalinti iki metų galo
„Be skirtų piniginių baudų, bendrovei iki atskiro leidimo uždrausta teikti paslaugas didelės rizikos klientams, ji įpareigota per dešimt dienų parengti ir pateikti Lietuvos bankui planą, kaip ištaisys inspektavimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus“, – teigia Lietuvos bankas.
Visus juos UAB „Pervesk“ turės pašalinti iki šių metų pabaigos. Už kitus riziką ribojančių reikalavimų pažeidimus bendrovei skirtas įspėjimas.
