Pinigų plovimui pritaikytą sistemą, didele dalimi veikusią per sąskaitas Ūkio banke, sukūrė kitas bankas – „Troika Dialog“. Tai buvo didžiausias privatus investicinis bankas Rusijoje. „Troika Dialog“ sistemos viršūnėje buvo Rubenas Vardanianas – armėnų kilmės multimilijonierius, kurio reputacija nė iš tolo neprimena Rusijos oligarchams taikomų stereotipų.
Rubenas Vardanianas – vakarietiškų verslo tradicijų vėliavnešys Rusijoje. Puikią reputaciją turintis bankininkas garsiai kalba apie skaidrumą ir negaili milžiniškų pinigų visuomeninėms iniciatyvoms bei labdarai. Tačiau būtent jo bankas „Troika Dialog“ sukūrė sistemą, padėjusią nuslėpti ir išplauti didelį kiekį nešvarių ar net kruvinų pinigų.
Šioms operacijoms panaudoti žmonės, kurie teigia, kad jų tapatybės buvo pavogtos. Ne vienu atveju – tai paprasti žmonės iš R.Vardaniano gimtosios Armėnijos.
Apie tokius žmones ir jų pavardėmis pridengtas operacijas ir pasakoja Troika Laundromat – arba ŪkioLeaks. Tarptautinis žurnalistinis tyrimas, kurį atliko tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, kartu su partneriais iš 18 valstybių. Tai didžiausias bankinių duomenų nutekėjimas Lietuvos istorijoje. Ir vienas didžiausių pasaulyje.
Kviečiame peržiūrėti specialią 15min laidą, skirtą Troika Laundromat tyrimui:
Tyrimas paremtas duomenimis, kuriuos iš kelių skirtingų šaltinių gavo OCCRP ir 15min.
ŪkioLeaks tyrimą kviečiame sekti specialiame polapyje.
Ne toks ir mažas bankas
Šių metų sausio 31 dieną Vladimiras Romanovas patogiai įsitaisė Maskvos Mytiščių arenoje. Bankininkas iš pirmų eilių stebėjo, kaip jo buvusi komanda, Kauno „Žalgiris“, grumiasi su vietos „Chimki“. Veiksmas ant parketo buvo savotiškas atspindys to, ką prieš keletą metų padarė pats V.Romanovas.
Kai atrodė, kad Lietuvos komanda kontroliuoja situaciją, maskviečiai surengė spurtą ir pabėgo, nepalikdami vilties juos pavyti. Savo spurtą prieš keletą metų surengęs V.Romanovas ne mažiau įspūdingai apžaidė Lietuvos teisėsaugą.
Maskvoje V.Romanovas jaučiasi ramus. Panašiai galėjo jaustis Rusijos įtakingieji ir galingieji, kuriems sąskaitos Ūkio banke padėjo nuslėpti neaiškios kilmės lėšas ar susikrauti abejotinus turtus.
Troika Laundromat atskleidžia, kaip dešimtys milijonų dolerių per Ūkio banką pasiekė Vladimiro Putino artimą draugą Sergejų Rolduginą. Tyrimas taip pat parodo, kad per lietuvišką banką keliavo aibė pinigų iš gerai žinomų sukčiavimo schemų. Keliavo ir pinigai, kurie atsiduoda mirtimi.
Ūkio bankas nebuvo didelis – net lietuviškais masteliais, jau nekalbant apie Europos rinką. Tačiau nutekėję duomenys rodo, kad jis tikrai nebuvo mažas – bent jau pagal įtartinų pinigų kiekį banko klientų sąskaitose.
„Mano nuomonė, kad šis bankas atstovavo Rytų pusės interesus ir realiai ten buvo žinoma apie tai, kad Europoje yra tokia finansų įstaiga, kurioje galimi susitarimai ir galimi veiksmai, kurie netaps žinomi teisėsaugai. Manau, kad tai buvo tam tikra rinkos dalis, kurią [užėmė] šis bankas, nepaisydamas rizikų – o rizikos taip pat buvo sprendžiamos rusiškais metodais“, – 15min teigė buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas, Seimo narys Vitalijus Gailius.
Šiuos žodžius V.Gailius sakė nežinodamas nei apie „Troika Dialog“, nei apie šio banko sukurtą tinklą, kuris per sąskaitas Ūkio banke plukdė sunkiai suvokiamus kiekius neaiškios kilmės pinigų. Ir didelė dalis šios veiklos prasidėjo štai šiame pastate, kur veikė Ūkio banko atstovybė Maskvoje.
Ūkio bankas duris užvėrė prieš šešerius metus. Dabar jos atsiveria iš naujo. Taip plačiai, kaip turbūt nesitikėjo nei V.Romanovas, nei jo klientai.
Du armėnai. Turtuolis ir vargšas
Armėnijoje, nedideliame Vanadzoro mieste, kartu su savo žmona ir tėvais, glaudžiasi Armenas Ustianas. Jis gyvena sename daugiabutyje, o kai pasitaiko proga – važiuoja į Maskvą, kur uždarbiauja statybose.
Kitas armėnas Rubenas Vardanianas buvo „Forbes“ milijardierių sąraše. Jam nereikia sukti galvos dėl to, iš ko jo šeima gyvens kitą mėnesį. Jam negaila milijonų labdaringai veiklai ar prestižinės mokyklos statyboms gimtojoje Armėnijoje.
Atrodo, šių dviejų vyrų nesieja niekas, išskyrus tautybę. O iš tikrųjų statybininkas iš Vanadzoro ir Maskvos bankininkas turi tikrai daug bendrų saitų.
Armeno Ustiano parašais išmarginta daugybė dokumentų, kuriais pagrindžiamos milijoninės finansinės operacijos, vykusios per R.Vardaniano banko „Troika Dialog“ sukurtą sistemą. Taip Armenas tapo atsakingas dėl finansinių operacijų, vykdytų per ofšorinių įmonių sąskaitas Ūkio banke.
Statybininkas iš Vanadzoro teigia visa tai sužinojęs tik iš Armėnijos leidinio „Hetq“ žurnalistų. Ūkio banko pavadinimas jam taip pat nepasirodė girdėtas.
„Pirmą kartą girdžiu apie tą banką. Iš jūsų“, – sakė A.Ustianas.
Vyriškis mano, kad jo tapatybė buvo pavogta. Ant dokumentų suraitytus parašus A.Ustianas atpažino, bet įvardijo kaip klastotes.
„Šis parašas gražesnis nei mano. Maniškis – kaip keverzonė. O čia gražiai išvedžiota“, – vartydamas Ūkio banko dokumentus sakė A.Ustianas.
Palyginome šūsnį Armeno parašų, kuriais pažymėtos milžiniškos vertės sutartys. Šie parašai beveik identiški.
Kodėl ši detalė turėtų ką nors sakyti? Pabandykite padėti du arba tris visiškai vienodus parašus. Pavyko? O dabar padarykite tai 10 kartų ir pabandykite gauti 10 parašų, kurie sutampa kone kiekvienoje linijoje.
Tikri milijardai ir popieriniai turtuoliai
A.Ustianas teigia, kad jo tapatybė buvo pavogta ir panaudota finansinių dokumentų klastojimui. Milijonų, po kuriais neva pasirašė, statybininkas iš Armėnijos teigia gyvenime neregėjęs. Tokių popierinių milijonierių Ūkio banko dokumentuose netrūko. Ir ne vienas jų buvo iš R.Vardaniano gimtosios Armėnijos.
Popierinių milijonierių parašai ir tapatybės naudotos aibei operacijų, vykdytų daugiausiai per Ūkio banką. Bendra tyrimo metu išnagrinėtų finansinių operacijų suma – daugiau nei 6 mlrd. eurų. Dar keli milijardai eurų – tai operacijos tarp „plovyklos“ įmonių, vieną ir tą pačią pinigų sumą siuntinėjant per kelias sąskaitas, taip apsunkinant realios lėšų kilmės nustatymą.
Didelės dalies Troika Laundromat sistemoje prasuktų pinigų kilmė yra neaiški. Tačiau daugeliu atvejų galima sakyti, kad finansinės operacijos turėjo pinigų plovimo požymių.
„Tai akivaizdžiai fiktyvios sąskaitos. Nes nėra nieko, ką Lietuva eksportuotų į Rusiją tokiu mastu, kad sugeneruotų tokį milžinišką mokėjimų kiekį iš Rusijos į Lietuvą. Taigi tai neabejotinai yra pavyzdys sukčiavimo, o viskas, kas iš tikrųjų vyksta, yra priedangos suteikimas neteisėtai veiklai“, – OCCRP teigė profesorė Louise Shelley, Jungtinėse Valstijose esančio George’o Masono universiteto profesorė, kelių knygų apie pinigų plovimą autorė.
Tarp ofšorinių įmonių sąskaitų vyko stambūs mokėjimai, juos pažymint beveik nieko nesakančiomis paskirtimis: „už prekes“, „už atsargines dalis“ ar netgi „už šaldytą silkę“. L.Shelley teigimu, pinigų plovimas stambius pavedimus palydint fiktyviomis sąskaitomis už neegzistuojančias prekes – itin papitęs nešvarių lėšų legalizavimo būdas.
V.Putino bičiuliui – milijonai už nieką
Tyrimo metu pavyko nustatyti ne vieną garsų ir įtakingą veikėją iš Rusijos, kuris pelnėsi per Troika Laundromat sukurtą sistemą. Garsiausias asmuo šioje kompanijoje – Sergejus Rolduginas. Violončelininkas iš Rusijos garsėja ne tik muzikiniu talentu. Jis – vienas artimiausių Vladimiro Putino draugų, Rusijos lyderio pirmosios dukters krikštatėvis.
Pasaulinę šlovę S.Rolduginui pelnė Panama Papers tyrimas. Nutekėję kompanijos „Mossack Fonseca“ dokumentai parodė, kad V.Putino bičiulis slapta valdo ofšorinių įmonių tinklą, kuriame prasisuko apie 2 mlrd. dolerių.
Visa tai paaiškėjo beveik prieš trejus metus, 2016 m. balandį. Po kurį laiką trukusios nejaukios tylos, S.Rolduginas pateikė savo versiją. Anot jo, pinigai į ofšorines įmones plaukė kaip pasiturinčių rusų parama jauniems muzikos talentams – esą už šiuos pinigus buvo perkami brangūs instrumentai.
„Tikrai esu turtingas. Esu turtingas Rusijos talentu“, – valstybinės televizijos eteryje pareiškė S.Rolduginas.
ŪkioLeaks duomenys rodo, kad V.Putino bičiulis turtingas ir dideliais pinigais, gautais iš esmės už nieką. Per Ūkio banką vyko nemažai finansinių operacijų, kurios S.Rolduginui sukrovė įspūdingą sumą, nieko nenuperkant ir nieko neparduodant.
OCCRP skaičiavimais, per Troika Laundromat sistemą S.Roldugino įmonės gavo apie 69 mln. dolerių. Dalis šių operacijų – sunkiai paaiškinami sandoriai, kai sutartys sudaromos ir netrukus nutraukiamos, o S.Roldugino įmonėms išmokamos solidžios kompensacijos. Tokių sandorių grandinė garsiajam violončelininkui per porą mėnesių sunešė lygiai 11,6 mln. dolerių.
Kai vyko šios operacijos, už vieną iš įmonių, praturtinusių S.Rolduginą, „pasirašinėjo“ ir statybininkas iš Vanadzoro Armenas Ustianas.
S.Rolduginas į elektroniniu paštu siųstus klausimus neatsakė.
S.Rolduginas – ne vienintelis Rusijos politinio elito atstovas, gavęs didelius pinigus per sąskaitas Ūkio banke.
Krauju sutepti milijonai
Tarptautinė žurnalistų komanda identifikavo kelias gerai žinomas nusikalstamas schemas, kurių pinigai buvo prasukti per sąskaitas Ūkio banke.
Garsiausia – tai finansinė afera, kurią praėjusiame dešimtmetyje atskleidė teisininkas iš Rusijos Sergejus Magnickis. Jis aptiko įrodymus, jog per fiktyvias operacijas iš Rusijos iždo pavogta apie 230 mln. dolerių. Tačiau apie nusikaltimą pranešęs S.Magnickis pats buvo apkaltintas nusikaltimais ir pasodintas į liūdnai pagarsėjusį Butyrkų kalėjimą.
2009 m. S.Magnickis kalėjime mirė. Manoma, kad finansinę aferą atskleidęs teisininkas buvo nužudytas.
S.Magnickis tapo kovos su pinigų plovimu simboliu. Vadinamieji „Magnickio įstatymai“ priimti abipus Atlanto. Pagal juos sankcijos taikomos asmenims, kurie dalyvavo S.Magnickio atskleistoje aferoje ar iš jos pelnėsi. 2017 m. „Magnickio įstatymą“ priėmė ir Lietuva.
OCCRP skaičiavimais, šiai aferai panaudotos įmonės per Troika Laundromat sistemą prasuko apie 130 mln. dolerių.
Kita garsi istorija – sukčiavimo schema, aptikta Šeremetjevo oro uoste ir veikusi 2003-2008 m. Tiekiant aviacinius degalus šiam oro uostui buvo pajungta fiktyvių įmonių grandinė, per kurią degalų kainos buvo smarkiai išpūstos. Skaičuojama, kad taip kažkas užsidirbo mažiausiai 200 mln. dolerių. O už tai sumokėjo Šeremetjevo oro uosto keleiviai.
OCCRP skaičiavimais, daugiau nei 27 mln. dolerių iš Šeremetjevo aferos prasisuko per Troika Laundromat. Ir tai ne vienintelis šio oro uosto ryšys su „Troika Dialog“. 2010 m. šis bankas tapo oficialiu Šeremetjevo oro uosto konsultantu.
„Aš ne angelas“
Rubenas Vardanianas tvirtina nieko nežinojęs nei apie „Magnickio pinigus“, nei apie Šeremetjevo aferą, nei apie kitas nusikalstamais būdais įgytas lėšas, kurios sukosi jo banko sukurtoje sistemoje.
„Supraskit, aš ne angelas, – sakė R.Vardanianas. – Rusijoje tu turi tris kelius: būti revoliucionieriumi, išvažiuoti iš šalies arba būti konformistu. Taigi aš – konformistas. Bet turiu savo vidinius apribojimus.“
Bankininkas pabrėžia niekada nedalyvavęs politinių partijų veikloje ir nedirbęs su kriminaliniais elementais. „Būtent todėl net devyniasdešimtaisiais aš vaikščiojau be apsaugos“, – sako jis.
Rusijoje tu turi tris kelius: būti revoliucionieriumi, išvažiuoti iš šalies arba būti konformistu. Taigi aš – konformistas.
Bankininkas sako, jog „Troika Dialog“ visuomet laikėsi tuo metu galiojusių finansų rinkos taisyklių. Kaip argumentą savo buvusio banko naudai jis įvardija ir tai, kad Ūkio bankas galimai purvinų pinigų srautams nekliudė.
„Svarbu atsižvelgti į tai, kad klientų lėšos jau buvo priimtos europietiško banko, t.y. pats bankas jau buvo atlikęs atitinkamas due diligence ir KYC (know your client – angl.) procedūras, o lėšų kilmė bankui abejonių nekėlė“, – sako R.Vardanianas.
„Nelaukit skambučio“
Kauno „Žalgiris“ šį sezoną Maskvoje greičiausiai nebežais. Taigi Vladimiro Romanovo viešo pasirodymo taip pat gali tekti palaukti. Klausimai, susiję su Troika Laundromat ir nutekėjusiais Ūkio banko duomenimis, bankininkui buvo pateikti. Juos jam sutiko perduoti vienas V.Romanovo advokatų Lietuvoje.
Prašėme, kad V.Romanovas atsakymus pateiktų iki praėjusio ketvirtadienio, vasario 28 d. Atsakymai neatėjo, o advokatas informavo, kad jo klientas į klausimus atsakys, bet vėliau – nes susirgo. Tiesa, būsimų atsakymų pateikimo procedūra pažymėta papildomomis sąlygomis, kurias, anot advokato, iškėlė V.Romanovas.
Atsakymus bankininkas žada pateikti raštu – bet ne elektroniniu paštu. Juos atsiimti reikės susitikus su advokatu. Be to, anot V.Romanovo atstovo, bankininkas reikalauja, kad atsakymai būtų publikuojami visa apimtimi ir „be interpretacijų“ – V.Romanovas reikalauja, kad žurnalistas pasirašytų tai įtvirtinantį įsipareigojimą.
Bandėme susisiekti ir su buvusiais Ūkio banko vadovais. Pavyzdžiui, banko stebėtojų tarybai vadovavusi Edita Karpavičienė komentarus teikti atsisakė net neišgirdusi klausimų. Tokią jos poziciją išgirdome paskambinę įmonei, kuriai ji šiuo metu vadovauja.
„Žinot, kad nenorės jinai su jumis šnekėti ta tema“, – po trumpo pasitarimo su E.Karpavičiene pasakė įmonės telefonu atsiliepusi moteris.
Pasiūlymas pasižymėti žurnalisto numerį, jei kartais E.Karpavičienė persigalvotų ir nutartų komentuoti situaciją, įspūdžio nepaliko: „Manau, kad ne. Nelaukit skambučio.“
Vladimiro Romanovo atsakymų tikimės sulaukti šią savaitę. O ŪkioLeaks medžiaga paremtus OCCRP, 15min ir partnerių tyrimus kviečiame skaityti artimiausiomis dienomis.
Apie tyrimą ir šaltinius
Troika Laundromant tyrimui panaudoti duomenys, kurios iš kelių nesusijusių šaltinių gavo OCCRP ir 15min žurnalistai. Atsekant finansines operacijas, analizuoti bankiniai pavedimai, nutekėjusios sutartys, įgaliojimai ir kiti finansiniai dokumentai. Taip pat naudoti duomenys iš kitų pasaulinio garso žurnalistinių tyrimų, pvz., Panama Papers.
Tyrimą atliko žurnalistai iš OCCRP, 15min ir partnerių užsienyje:
Novaya Gazeta (Rusija)
Hetq (Armėnija)
Suddeutche Zeitung (Vokietija)
The Guardian (Jungtinė Karalystė)
Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras ICIJ (Jungtinės Valstijos)
BBC (Jungtinė Karalystė)
YLE.fi (Suomija)
The Globe and Mail (Kanada)
Newstapa (Pietų Korėja)
Investigace.cz (Čekija)
Berlingske (Danija)
Bivol (Bulgarija)
Platform Investico (Nyderlandai)
Trouw (Nyderlandai)
Groene Amsterdammer (Nyderlandai)
Knack (Belgija)
El Periodico (Ispanija)
Profil.at (Austrija)
Addendum.org (Austrija)
Termedia (Lenkija)
