Kauno apygardos prokuroras Donatas Puzinas antradienį BNS patvirtino, kad tyrimas pradėtas gavus pareiškimą iš investicijų fondo „Hermitage Capital Management“, kuriam dirbo S.Magnitskis, atstovų.
„Tyrimas pradėtas (...) dėl to, kad 2008 metais iš Rusijos Federacijos biudžeto apgaule buvo įgytos lėšos, kurių dalis – apie 13 000 000 USD buvo pervestos į banke AB Ūkio bankas buvusių ofšorinių kompanijų sąskaitas“, – nurodė prokuroras.
Ūkio banko Stebėtojų tarybos pirmininkė Edita Karpavičienė ir Valdybos pirmininkas Arnas Žalys laiške žiniasklaidai rašo, kad bankas apkaltintas per anskti: „Pastaruoju metu Ūkio bankas minimas siejant jį su vadinamąja Sergejaus Magnitskio byla. Banką suskubta viešai apkaltinti neva „išplovus“ dideles pinigų sumas, nors joks tyrimas banko ar jo darbuotojų atžvilgiu nevyksta.“
S.Magnitskio byla yra tarptautinė ir sukėlusi didžiulį rezonansą daugelyje valstybių, joje minima daugybė finansinių institucijų. Ūkio bankas, gavęs reikiamai procesiškai apiformintą dokumentą, pateikė visus reikiamus dokumentus ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Ūkio banko vadovus esą privertė nustebti ir dar vieno įvykio vieša interpretacija – 2010 m. gegužę Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, pripažino Ūkio banke įvairių užsienyje registruotų įmonių sąskaitose esančius 11 mln. JAV dolerių, 765 tūkst. eurų ir 25 tūkst. Šveicarijos frankų bešeimininkiu turtu ir nusprendė juos perduoti valstybės nuosavybėn.
„Bankas ir vėl yra kaltinamas esą, per jį „išplauti“ pinigai. Tačiau niekur neminima, jog būtent pats Ūkio bankas, vykdydamas griežtas pinigų plovimo prevencijos procedūras bei siekdamas užkirsti kelią galimam nusikaltimui, pranešė apie įtartinas operacijas teisėsaugos institucijoms ir aktyviai prisidėjo prie tyrimo“, – rašoma laiške.
15min.lt jau rašė, kad dėl S.Magnitskio bylos dėmesio susilaukė ir Estijos bankai. Tyrimas greičiausiai atliekamas ir Latvijoje.
