„Ūkio ministerijos iniciatyva kuriama ikiprekybinius pirkimus reguliuojanti teisinė bazė padės skatinti šalyje inovacijas – įmonės bus skatinamos investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, padidės įsteigiamų darbo vietų skaičius, atitinkamai – eksportas. Ikiprekybiniai pirkimai taip pat leis efektyviau ir racionaliau panaudoti lėšas, skirtas viešiesiems pirkimams, ir padidins viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą, užtikrins aukštesnę viešųjų paslaugų teikimo kokybę“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
Taikant šį pirkimo būdą pasaulyje sprendžiamos visuomenei aktualios problemos tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, atliekų tvarkymas, energijos vartojimas ar krašto apsauga.
Ikiprekybiniai pirkimai – tai valstybės užsakymai mokslinei ir eksperimentinei plėtrai vykdyti, kai sukuriamas inovatyvusis produktas viešojo ir privataus sektoriaus lėšomis. Taikant šį pirkimo būdą pasaulyje sprendžiamos visuomenei aktualios problemos tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, atliekų tvarkymas, energijos vartojimas ar krašto apsauga.
„Ne visais atvejais ikiprekybinis pirkimas bus vykdomas nuo pirmojo etapo. Identifikavus problemą ir jos mastą, tikėtina, kad pasitaikys atvejų, kai bus reikalinga sukurti tik bandomąją produkto partiją, tuomet ikiprekybinis pirkimas ir bus pradedamas nuo šio etapo“, – sako ūkio ministras E. Gustas.Ikiprekybinis pirkimas būtų vykdomas trimis etapais – pirmiausia plėtojama produkto koncepcija, remiantis parengta koncepcija sukuriamas prototipas ir tik tada pagaminamas bandomasis produktas. Kiekvienas pirkimo etapas gali trukti skirtingą laikotarpį.
Jei pirkimo laimėtojais pasirenkami keli dalyviai, tuomet pirmam etapui numatomas finansavimas skiriamas po lygiai visiems dalyviams. Pirkimo dalyviai turi numatyti, kad dalyvaudami šiame pirkime turės investuoti ir savo lėšų, t. y. taip viešasis ir privatusis sektoriai dalysis produkto sukūrimo rizika.
Pirkimo dalyviai turi numatyti, kad dalyvaudami šiame pirkime turės investuoti ir savo lėšų, t. y. taip viešasis ir privatusis sektoriai dalysis produkto sukūrimo rizika.
Atsižvelgiant į tai, kad ikiprekybiniai pirkimai yra naujas ir daug išteklių reikalaujantis produktų ir paslaugų įsigijimo būdas, bus siekiama užtikrinti, kad šiems pirkimams vykdyti būtų skirta pakankamai lėšų. Vyriausybei patvirtinus ikiprekybinius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, perkančiosios organizacijos turės būti skatinamos dalį viešiesiems pirkimams numatytų lėšų skirti ikiprekybiniams pirkimams vykdyti.
Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių (Olandijoje, Belgijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje) pasirinktas panašus ikiprekybinių pirkimų vykdymo modelis. Svarbiausias vaidmuo vykdant ikiprekybinius pirkimus tenka koordinuojančiajai organizacijai, kuri užtikrina sklandų ikiprekybinių pirkimų proceso vykdymą ir tinkamą jo sklaidą visuomenėje.
Remiantis kitų šalių patirtimi, ikiprekybinių pirkimų būdu sukurti produktai sulaukė sėkmės ir jais naudojasi tiek viešasis, tiek privatus sektoriai. Pavyzdžiui, Olandijoje, siekiant iš anksto numatyti potvynio pavojų, vykdytas ankstyvos perspėjimo sistemos sukūrimo ikiprekybinis pirkimas. Pirkimo metu buvo sukurti du prototipai: sistemos, leidžiančios iš anksto reaguoti į artėjantį potvynį žemėje ir stebint iš kosmoso. Abi sukurtos sistemos sulaukė sėkmės ir yra aktualios šiandien.
