Pasak ūkio viceministro Gedimino Onaičio, administracinės naštos mažinimo srityje naują etapą žymi Administracinės naštos mažinimo įstatymas, kuris numato naujus įpareigojimus ne tik valstybės, bet ir savivaldybių institucijoms.
„Valstybės institucijos yra įpareigotos vertinti administracinę naštą, tačiau matome, kad joms kyla nemažai klausimų, kaip atlikti naštos vertinimą, todėl per periodiškai vykstančius seminarus pristatome, kaip rengti naštos mažinimo priemones, pateikiame naštos vertinimo praktinius pavyzdžius, akcentuojame 2014 m. Vyriausybės nustatytą naują administracinės naštos mažinimo tikslą“, – sako G. Onaitis.
Praėjusiais metais Vyriausybė patvirtino Ūkio ministerijos parengtą 2014–2015 m. administracinės naštos mažinimo priemonių planą. Jis apima rekordinį skaičių priemonių, kurių įgyvendinimas padės sumažinti administracinę naštą, pagerins veiklos sąlygas įmonėms ir fiziniams asmenims.
Priemonių planas parengtas įgyvendinant Administracinės naštos mažinimo įstatymą. Įstatymas įpareigoja ir savivaldybes rengti ir įgyvendinti savo srities teisės aktų administracinės naštos mažinimo planus. Taip užtikrinama, kad administracinė našta būtų mažinama ir valstybės, ir savivaldybių lygmeniu.
Pranešimų teikimas numatytas siekiant užtikrinti, kad kitų šalių ūkio subjektams nebūtų nepagrįstai ribojama galimybė teikti paslaugas arba įsisteigti kitoje valstybėje narėje.
Per seminarą buvo pristatyti Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro (www.verslovartai.lt) teikiami privalumai valstybės ir savivaldybių institucijoms. Institucijoms buvo priminta apie Paslaugų įstatyme įtvirtintą pareigą teisės aktus rengiančioms institucijoms per Vidaus rinkos informacinę sistemą teikti pranešimus apie teisės aktus, kuriuose nustatomi ar panaikinami įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo reikalavimai. Pranešimų teikimas numatytas siekiant užtikrinti, kad kitų šalių ūkio subjektams nebūtų nepagrįstai ribojama galimybė teikti paslaugas arba įsisteigti kitoje valstybėje narėje. Taip pat pabrėžta, kad yra labai svarbu teikti pastabas kitų šalių pateiktiems pranešimams apie įvedamus ribojimus ir taip prisidėti prie Lietuvos verslo interesų ir teisių gynimo bei jų veiklos plėtros kitose Europos Sąjungos šalyje.
Per seminarą, remiantis praktiniais pavyzdžiais, institucijos buvo supažindintos su svarbiausiais konkurencijos principais ir jų laikymosi svarba, nes pastebėta, kad viešojo administravimo subjektai, pavyzdžiui, teisės aktų projektų rengėjai, dažnai skiria nepakankamai dėmesio svarbiausių konkurencijos principų laikymuisi ir poveikio konkurencijai vertinimui.
