Kelionių paslaugų paketų ir rinkinių direktyva siekiama sustiprinti vartotojų teisių apsaugą organizuotų kelionių paslaugų srityje ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems kelionių rinkos dalyviams. Direktyva taip pat leis pašalinti tarpvalstybinės prekybos kliūtis ir mažinti atitikties užtikrinimo išlaidas tarpvalstybine prekyba pageidaujantiems užsiimti kelionių paslaugų paketų ir rinkinių pardavėjams.
Kelionių paslaugų paketų ir rinkinių direktyva siekiama sustiprinti vartotojų teisių apsaugą organizuotų kelionių paslaugų srityje ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems kelionių rinkos dalyviams.
„Direktyvos nuostatomis siekiama užtikrinti, kad keliautojai būtų geriau informuoti apie įsigyjamas paslaugas ir priemones, kurių jie gali imtis siekdami apsaugoti savo interesus, įskaitant ir interesų apsaugą kelionių organizatorių ir paslaugų rinkinių pardavėjų nemokumo atvejais“, – sako ūkio ministras E. Gustas.
Kitas Konkurencingumo taryboje svarstomas klausimas – prioritetai ES vidaus rinkos srityje. Šiuo klausimu Lietuva pabrėžia, kad pagrindiniai prioritetai ES vidaus rinkos srityje atsispindi vadinamosios vienminčių šalių grupės laiškuose naujajai Europos Komisijai. Šiuose laiškuose buvo išskirtos trys prioritetinės sritys: skaitmeninės vidaus rinkos plėtojimas, paslaugų vidaus rinkos ir jos saitų su pramonės politika stiprinimas ir geresnis vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimas.
Pasak ūkio ministro, nustatant ir šalinant sėkmingo ES prekių ir paslaugų rinkų veikimo kliūtis, daug tikimasi iš Europos Komisijos ataskaitų dėl paslaugų teikimo kliūčių ES ir dėl abipusio pripažinimo principo taikymo ES. Šias ataskaitas Komisija turi parengti iki 2015 m. vidurio. Be to, būtina šalinti tarpvalstybinės elektroninės prekybos plėtros kliūtis, iki galo išnaudoti Paslaugų direktyvos potencialą, kuris itin svarbus smulkiajam ir vidutiniam verslui. Visiškai integruotos ir veikiančios ES energijos vidaus rinkos sukūrimas turėtų likti vienas iš pagrindinių ES tikslų.
Visiškai integruotos ir veikiančios ES energijos vidaus rinkos sukūrimas turėtų likti vienas iš pagrindinių ES tikslų.
ES pramonės konkurencingumo klausimu numatyta patvirtinti Tarybos išvadas dėl pramonės konkurencingumo, taip pat bus pristatyta pirmoji MVĮ pasiuntinių tinklo ataskaita ir planuojami ministrų politiniai debatai. Pasak ministro, kalbant šiuo klausimu svarbu pabrėžti pramonės ir paslaugų politikų sinergiją ir su pramone susijusių politikos sričių poveikio konkurencingumui nuoseklų vertinimą.
Taryboje pristatomoje MVĮ pasiuntinių tinklo ataskaitoje pabrėžiama MVĮ svarba ES ekonomikai, pateikiama Smulkiojo verslo akto (SVA) įgyvendinimo apžvalga. Pažymėtina, kad, remiantis 2014 m. SVA faktų suvestinės duomenimis, Lietuva sėkmingai įgyvendina SVA. Penkiose pagrindinėse SVA srityse – verslumo, poreikiais grindžiamo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų, galimybių gauti finansavimą ir besikeičiančios aplinkos galimybių išnaudojimo – Lietuvos rodikliai viršija ES vidurkį. Be to, š. m. lapkričio pabaigoje ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintas Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 m. planas, kuris apima ir SVA nustatytas prioritetines kryptis.
Taryboje taip pat numatoma tvirtinti Tarybos išvadas dėl pažangaus reglamentavimo, dėl turizmo stiprinimo pasitelkiant Europos kultūros, gamtos ir jūrų paveldą ir dėl ES muitinės rizikos valdymo strategijos. Bus siekiama sutarti dėl asmeninių apsaugos priemonių ir lynų kelio įrenginių reglamentų projektų.
Antrąją Konkurencingumo tarybos dieną kosmoso dalyje numatoma tvirtinti Tarybos išvadas dėl Europos kosmoso politikos ateities bei bus diskutuojama dėl Europos kosmoso sektoriaus įtakos Europos ekonomikos konkurencingumui.
