E. Gustas pirmininkavimo Konkurencingumo tarybai darbotvarkės klausimus pristatė Europos Parlamento komitete, atsakingame už vidaus rinką ir vartotojų apsaugą (IMCO), ir komitete, atsakingame už pramonę, mokslinius tyrimus ir energetiką (ITRE), teigiama pranešime spaudai.
„Lietuva sieks darbų tęstinumo, įvertins pasiektą pažangą ir toliau gerins Paslaugų direktyvos, kaip vieno iš svarbiausių ES vidaus rinkos teisės aktų, įgyvendinimą. Įgyvendinus Paslaugų direktyvą galima pasiekti papildomą 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto augimą ES. Sieksime, kad šios direktyvos ir kitų vidaus rinkos srities teisės aktų įgyvendinimas būtų valstybių narių dėmesio centre“, – IMCO komitete sakė E. Gustas.
Pasak E. Gusto, pirmininkaujanti Lietuva sieks įgyvendinti Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvą, aptars Europos mažmeninės prekybos veiksmų plano ir Elektroninių viešųjų pirkimų strategijos įgyvendinimą ES, sieks skatinti progresą, reikalingą Europos skaitmeninei darbotvarkei įgyvendinti, kad skaitmeninė bendroji rinka funkcionuotų jau 2015 m.
„Kita svarbi politikos sritis – viešojo administravimo modernizavimas, kurio vienas iš tikslų – palengvinti verslo aplinką ir paskatinti ekonomikos augimą. Sieksime sutarimo ES Taryboje dėl Direktyvos dėl e. sąskaitų viešuosiuose pirkimuose“, – sakė E. Gustas.
Kalbėdamas ITRE komitete E. Gustas pažymėjo, jog Lietuva didelį dėmesį skirs konkurencingos, integruotos ir inovacijomis grįstos ES pramonės politikos įgyvendinimui.
„Palankios aplinkos įmonėms kūrimas, gerinant įmonėms priėjimą prie rinkų, finansavimo ir įgūdžių, nepertraukiamos prieigos prie žaliavų bei energijos šaltinių konkurencingomis kainomis užtikrinimas, inovacijų skatinimas – tai labai svarbūs elementai, siekiant pramonės konkurencingumo ES“, – sakė ūkio ministras.
Lietuva tikisi, kad Konkurencingumo tarybos išvados dėl augimą skatinančios ES pramonės ir inovacijų politikos taps svarbiu indėliu, palengvinsiančiu 2014 m. vasario mėn. Europos Vadovų Tarybos suplanuotas diskusijas dėl pramonės konkurencingumo.
Pasak ūkio ministro, daug dėmesio taip pat turi būti skiriama ES mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jos yra ekonomikos varomoji jėga, turinti esminį poveikį Europos ūkio raidai ir naujų darbo vietų kūrimui. Todėl Lietuva sieks, kad būtų įvertinta valstybių narių pažanga įgyvendinant Smulkiojo verslo akto priemones ir įvardytos kliūtys, trukdančios jas visiškai įgyvendinti.
