„Mane artimiausiu metu supažindins ir tuomet spręsiu, ar teikti (darbo grupės pasiūlymus – BNS) Vyriausybei, ar ne. Matėme, kokią aistrų audrą sukėlė pirmas išėjimas (darbo grupės preliminarių siūlymų paviešinimas – BNS). Aš tikrai nenorėčiau, kad vėl būtų kaltinama Ūkio ministerija nebūtais dalykais, kad norima privatizuoti strategiškai svarbias įmones. Akivaizdu, kad kai kurie žmonės nelabai supranta, kas yra listingavimas, ir tuomet gaunasi tokios dvejopos žinutės. Šioje vietoje norėčiau likti prie savo nuomonės, kad valstybės valdomas įmones iš pradžių reikia sutvarkyti, galbūt kai kurių statusas turėtų keistis iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę“, – BNS sakė V. Sinkevičius.
Portalas delfi.lt rugsėjį skelbė, kad bus siūloma parduoti po trečdalį „Lietuvos energijos“, „Epso-G“, „Klaipėdos naftos“, „Lietuvos geležinkelių“, Lietuvos pašto ir Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) akcijų. Be to, esą bus siūloma parduoti „Lietuvos energijos“ antrines įmones Duomenų logistikos centras, „NT Valdos“, Energetikos paslaugų ir rangos organizacija ir Elektroninių mokėjimų agentūra.
Asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka teigia nepritariantis Telecentro dalies akcijų pardavimui, tuo metu Susisiekimo ministerija teigia neketinanti įmonės privatizuoti.
„Mūsų vertinimu, tai mažai prasmingas veiksmas, nes pačios įmonės verslo modelis yra nebūtinai pakankamai prasmingas, kad kažkas investavęs tikėtųsi pakankamos grąžos. Be to, turime atvejų, kai „Klaipėdos naftoje“ valstybė yra didysis akcininkas ir privatus subjektas („Achemos grupė“ – BNS) yra mažasis akcininkas, tuomet valstybės interesai nusveria privačių akcininkų interesus“, – trečiadienį kalbėjo P. Vertelka.
Jis siūlo atskirti Telecentro komercinę veiklą – mobiliojo ryšio ir televizijos paslaugas – ir jas pasiūlyti rinkai.
Susisiekimo ministerija teigia neketinanti privatizuoti Telecentro.
„Susisiekimo ministerija neturi plano privatizuoti Telecentro jokia apimtimi, atsižvelgiant į tai, jog Telecentras yra strateginė įmonė“, – BNS teigė susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė.
Valstybės valdomos įmonės pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 114,481 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno (grynojo pelno, pridėjus turto ir žaliavos mokesčius) – 15,2 proc. mažiau nei 2016 metų sausį-birželį, kai jis buvo 134,945 mln. eurų. 118-os valstybės valdomų įmonių pardavimo pajamos per metus sumažėjo 2,2 proc. iki 1,269 mlrd. eurų.
