„Institucija savo veiklą turi vertinti ne patikrinimų ar išrašytų baudų skaičiumi. Mes neturime pamiršti, kad visi dirbame dėl vieno bendro tikslo – tam, kad Lietuvoje būtų kuriamos naujos darbo vietos ir kad būtų išlaikomos jau egzistuojančiuose versluose, – susitikime sakė B.Vėsaitė. – Verslo priežiūrą vykdančios institucijos daro tiesioginę įtaką Lietuvos verslo aplinkai, todėl neturėtų nukrypti nuo pagrindinių tikslų, o visų pirma turi būti verslo pagalbininkės ir konsultantės, o ne baudėjos.“
Pasak ūkio ministrės, bendraujant su verslo atstovais regionuose ypač išryškėja, kad yra didžiulė disproporcija tarp periferijose veikiančių verslų ir kontroliuojančių institucijų atstovų skaičiaus. „Žinau pavyzdžių, kai vietos įmonėje dirba vos trys ar penki žmonės, o norinčių juos kontroliuoti yra dvigubai daugiau. Todėl įvertinsime, kiek kiekviename rajone verslui tenka verslo priežiūrą vykdančių inspektorių“, – sako ministrė
„Verslininkai turi jausti atsakomybę už supančią aplinką ir darbuotojus, o verslo priežiūros institucijų darbuotojai turi jausti pagarbą kuriantiems darbo vietas ir nežudyti jų noro kuri verslą“, – teigia ūkio ministrė B.Vėsaitė.
Ūkio ministerijos Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros departamento direktorė Milda Ručinskaitė susitikime teigė, kad neįmanoma pagerinti to, kas nematuojama. Todėl institucijų vadovai formuluodami tikslus visų pirma turi atsakyti į klausimą, kodėl jų institucija egzistuoja. „Jeigu nėra aišku, dėl kokio tikslo institucija veikia, mokesčių mokėtojams kyla pagrįstas klausimas, ar tokia institucija išvis yra reikalinga. Aiškus tikslas ir veiklos matavimas parodo kelią ir skatina iniciatyvas“, – sako departamento direktorė M.Ručinskaitė.
Ūkio ministerija rengia ir su verslo priežiūros institucijomis derina rekomendacijas dėl verslo priežiūros institucijų veiklos vertinimo rodiklių. Jose institucijos aiškiai turės nustatyti savo paskirtį ir veiklos tikslą, kad tiek institucijų vadovai, tiek priežiūrą vykdantys inspektoriai vienodai suprastų institucijos siekį.