Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 05 17 /21:03

Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės užmojai šokiravo kovotojus su korupcija

Ūkio ministerijos iniciatyvos už galvos griebtis verčia ne tik verslo bendruomenę, bet ir su korupcija kovojančias įstaigas.
Birutė Vėsaitė
Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės užmojai šokiravo kovotojus su korupcija. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas savaitraščiui „15min“ teigė, jog siūlydama keisti Viešųjų pirkimų įstatymą Ūkio ministerija kuria itin palankią dirvą korupcijai. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko teigimu, ministerijos lozungai, esą taip mažinama našta verslininkams, prasilenkia su tikrove, o siūlomais pakeitimais ginami abejotini interesai.

Ūkio ministerijos ir jai vadovaujančios Birutės Vėsaitės užmojai keisti valstybinių įmonių ir verslo paramos agentūrų vadovus gali būti tik permainų žiedeliai. Uogelės po truputį sirpsta Seimo komitetų stalčiuose. Ūkio ministerija siūlo taisyti prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva priimtas Viešųjų pirkimų pataisas. Specialistai prognozuoja, jog taip bus vėl atverti vartai korupcijai.

Be priežiūros ir derybų

Ūkio ministerija siūlo dvigubai padidinti mažos vertės viešųjų pirkimų vertes. Įgyvendinus pakeitimus neskelbiamų derybų būdu galėtų būtų perkamos prekės ir paslaugos, kurių vertė neviršija 200 tūkst. litų, ir darbai, kurių vertė neviršija 1 mln. litų.

Siūloma leisti visus pirkimus, išskyrus didelės apimties, neskelbiamų derybų būdu vykdyti be Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo. Taip pat siūloma naikinti pareigą gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą norint pakeisti pirkimo sutarties sąlygas. Tarnybos patvirtinimo nereiktų ir sudarant vidaus sandorius.

Paliekama išimtis politinėms partijoms. Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai būtų netaikomi reklamos kampanijų paslaugoms pirkti, propagandinių filmų ir propagandinių vaizdajuosčių gamybai.

Ministerija teigia, kad jos siūlomos pataisos daugiausia padėtų savivaldybėms, kurios dėl biurokratiškų viešųjų pirkimų procedūrų negali laiku įsigyti paslaugų ar atlikti darbų.

2012 metais Lietuvoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė siekė 14,7 mlrd. litų. Tai 13 proc. bendrojo vidaus produkto, arba 69 proc. nacionalinio biudžeto, neįskaičiuojant Europos Sąjungos paramos.

Žingsnis atgal

Su korupcija kovojančių ekspertų teigimu, Ūkio ministerijos parengtos ir premjero Algirdo Butkevičiaus palaimintos viešųjų pirkimų įstatymo pataisos Lietuvą grąžintų dešimt metų atgal. „Mes nepritariame tokioms pataisoms, nes jos įneša chaoso ir mažina skaidrumą. Jos grąžintų į 2002–2004 metus, kai korupcijos lygis buvo labai didelis“, – „15min“ sakė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Ž.Plytnikas.

Žydrūnas Plytnikas: „Mes ne didiname skaidrumą, o dar labiau atpalaiduojame vadeles, padarome dar didesnę landą korupcijai.“
Žydrūnas Plytnikas: „Mes ne didiname skaidrumą, o dar labiau atpalaiduojame vadeles, padarome dar didesnę landą korupcijai.“

Pasak jo, neskelbiamos derybos turėtų būti išskirtinis atvejis. Užsienyje toks derybų kelias naudojamas labai retai: „Lietuvoje buvo susiformavusi praktika – kai tik ko nors prireikia perkančiajai organizacijai, vykdavo neskelbiamos derybos. Prezidentės dėka, tokią praktiką pradėta keisti.“

VPT teigia, kad mažos vertės pirkimams 2012 metais išleista daugiau nei 2 mlrd. Lt. Tokie pirkimai sudaro 98,4 proc. visų pirkimų skaičiaus. Ž.Plytnikas nurodė, jog dvigubai didinti mažųjų pirkimų sumų nėra jokios būtinybės.

„Tai vertinu labai neigiamai. Švedijoje mažos vertės riba yra 120 tūkst. kronų ir jiems to pakanka. Jie nemato reikalo didinti. Mes, lietuviai, pagal korupcijos lygį stipriai atsilikdami nuo skandinavų, ne didiname skaidrumą, o dar labiau atpalaiduojame vadeles, padarome dar didesnę landą korupcijai“, – sakė jis.

Siauri interesai

Pašnekovo teigimu, Ūkio ministerijos deklaruojamas siekis pagreitinti viešųjų pirkimų procedūras neatsispindi siūlymuose.

„Viešųjų pirkimų tarnybos atlikta analizė rodo, kad šiuo metu viešųjų pirkimų procesai yra sutrumpėję 15 dienų. Jei pažiūrėsime, ką siūlo Ūkio ministerija, tai nėra nė vieno pakeitimo, kuris perkančiosioms organizacijoms ar verslininkams tą naštą sumažintų. Matyt, atstovaujama kažkieno interesams, todėl tokie keisti pasiūlymai ir teikiami“, – svarstė Ž.Plytnikas.

Pasak tarnybos vadovo, pirkimų laikas trumpėtų, jei būtų paprastinamos procedūros. Daugiausia problemų kyla teikiant ataskaitas: „Mūsų korupcijos lygis mažėja. Tai rodo tyrimai. Tačiau mes darome taip, kad korupcijos lygis vėl kiltų“, – pabrėžė Ž.Plytnikas.

Beveik pusė apklaustų verslininkų nurodė bent kartą nedalyvavę konkurse, nes iš anksto žinojo jo nugalėtoją.

Įstatymo keitimo motyvai nebuvo aiškūs ir TILS vadovui S.Muravjovui.

„Neaišku, kodėl imtasi daryti tiek daug pakeitimų dabartiniame viešųjų pirkimų įstatyme neišanalizavus, ar praėjusios Vyriausybės priimtos pataisos buvo veiksmingos. Labai sudėtinga žinoti, kur turi eiti, jeigu nežinai, kur esi“, – teigė kovos su korupcija ekspertas.

Naujausias viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimas buvo atliktas 2008 metais. Jis parodė, kad korupcijos apraiškų viešuosiuose pirkimuose yra labai daug. Beveik pusė apklaustų verslininkų nurodė bent kartą nedalyvavę konkurse, nes iš anksto žinojo jo nugalėtoją.

Sutaupyti milijonai

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo teigimu, praktika rodo, kad šiuo metu galiojanti tvarka leidžia laiku identifikuoti problemą ir ją spręsti valstybei sutaupant įspūdingas sumas: „Mes stengiamės prižiūrėti sutartis, užkardyti neteisėtus sprendimus. Ir „Klaipėdos naftos“ pavyzdys rodo, kiek buvo sutaupyta įsikišus mūsų tarnybai. Jei būtume praleidę procedūrinį pažeidimą, Lietuva būtų praradusi dešimtis milijonų litų.“

Įgyvendinus siūlomus pakeitimus Viešųjų pirkimų tarnyba būtų nušalinta nuo daugelio procesų.

„Neįsivaizduoju, kiek pirkimų taptų mums nematomi. Būtų grįžta prie praktikos, kai į mažos vertės pirkimus išskaidomi dideli pirkimai, nerengiami konkursai ir metų gale pateikiama viena ataskaita. Niekas to nesužiūri, kol Viešųjų pirkimų tarnyba arba Valstybės kontrolė nepradeda savo tyrimų“, – nuogąstavo Ž.Plytnikas.

Ministerijos iniciatyvos nerimą kėlė ir S.Muravjovui: „Nesuprantama, kodėl Ūkio ministerija siūlo kuo daugiau išimčių. Man atrodo, kad turime judėti kita linkme. Juk neseniai buvo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos, kuriose didesnis dėmesys skirtas kaip tik pirkimams neskelbtinu būdu. Visame pasaulyje šių pirkimų korupcinė rizika yra didžiausia, todėl jiems kaip tik reikia daugiau dėmesio, viešumo ir kontrolės. Visi sutarė, kad papildomas institucijų dėmesys tokiems pirkimams yra gerai.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs