Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2015 01 30 /2015 01 31

Ūkio viceministras Marius Skarupskas: gidas po Vilniaus inkubatorius, parkus ir inovacijų slėnius

Parkas ar slėnis dažnam lietuviui labiau asocijuojasi su kraštovaizdžio terminais, o inkubatorius – su viščiukų perykla. Tačiau Lietuvoje pagal pasaulines tendencijas tokiais pat pavadinimais yra įsteigtos erdvės, skirtos progresyvioms verslo idėjoms inkubuoti ir realizuoti, naujiems produktams ir paslaugoms kurti pasitelkiant mokslo laimėjimus, o į tradicinius ir tarpdisciplininius menus žvelgti per verslumo prizmę.
Vilniaus mokslo ir verslo inkubatoriai
Vilniaus mokslo ir verslo inkubatoriai

Vilniuje veikiančios inovacinės erdvės gali suteikti paslaugas kone kiekvienam dirbančiajam įvairiausiose verslo srityse: nuo fundamentinių mokslinių tyrimų, biotechnologijų, lazerių ar informacinių technologijų iki reklamos produkcijos gamybos, kino kūrimo ar įrangos nuomos.

Viena pagrindinių parko veiklos krypčių – jaunimo verslumo skatinimas

Šiaurės miestelio technologijų parkas (ŠMTP) skatina įmonių inovacinį proveržį, sudarydamas sąlygas konsultuotis teisės, finansų, vadybos, pardavimų, rinkodaros ir kitais nedideliam ar pradedančiajam verslui naudingais klausimais.

Ūkio viceministras Marius Skarupskas
Ūkio viceministras Marius Skarupskas

ŠMTP viena pagrindinių veiklos krypčių – jaunimo verslumo skatinimas. Dar praėjusiais metais čia duris atvėrė „Verslo LABʼas“ – tai ŠMTP ir partnerių kuriamas bendradarbiavimo centrų tinklas – „HUB“ (laboratorija). Šio tinklo pagrindinė užduotis – teikti verslo poreikius atitinkančias paslaugas, remiantis idėjų atrankos, inkubavimo ir vystymo ciklais. Jauniausi verslumo centro dalyviai dar mokosi mokykloje.

ŠMTP išaugo įmonė UAB „Oryo“, sukūrusi inovatyvų ir technologiškai įdomų produktą „eTAKSI“, leidžiantį iškviesti taksi internetu, trumpuoju numeriu arba SMS žinute. To paties parko įmonė UAB „Integrated optics“ sukūrė ir gamina mažiausią degtukų dėžutės dydžio lazerį. ŠMTP veikia per 50 technologijų įmonių.

Siekdamas pritraukti užsienio investuotojus ir didinti šalies aukštųjų technologijų įmonių konkurencingumą, ŠMTP kuria 24 hektarų Vismaliukų investicinę inovacijų zoną. Čia jau kuriasi ir vystosi  fotoelektros technologijų, naujų organinių junginių technologijų, plastikų ir naujų medžiagų klasteriai. Ateities planuose – daugiau kaip 1 000 darbo vietų ir per 240 mln. eurų privačių investicijų.

„Santaros“ slėnyje namus rado pasaulyje žinomos įmonės 

„Santaros“ slėnio teritorijoje įsikūrusiame Visorių informacinių technologijų parke (VITP) sukurta infrastruktūra IKT ir BIO technologijų sektoriaus plėtrai ir sudarytos sąlygos verslo, mokslo ir studijų integracijai.

Vystydamos tyrimų ir gamybinius centrus šios įmonės Visoriuose investavo daugiau nei 29,39 mln. eurų nuosavų lėšų, o naujai sukurtų darbo vietų skaičius šiose įmonėse per artimiausius metus sieks 500

Visoriuose įsikūrusios daugiau negu 40 informacinių technologijų įmonių. Verslo plėtrai tinkama teritorija padėjo pritraukti tarptautiniu mastu žinomų įmonių („BOD Group“, biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“, „Viltechmeda“ („MOOG Medical Devices“ grupės narė) investicijų. Vystydamos tyrimų ir gamybinius centrus šios įmonės Visoriuose investavo daugiau nei 29,39 mln. eurų nuosavų lėšų, o naujai sukurtų darbo vietų skaičius šiose įmonėse per artimiausius metus sieks 500.

Vilniuje veikia daugiausia technologinių sprendimų pramonei pateikęs parkas Baltijos šalyse

Vilniaus pietinėje dalyje įsikūręs Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, išaugęs iš Fizinių ir technologijos mokslų centro ir gerai žinomos kompanijos „Ekspla“, savo veiklą vykdo lazerių ir optoelektronikos srityse.

Šiuo metu parke dirba 250 inžinierių ir tyrėjų, o jame pagaminti lazeriai eksportuojami į 40 šalių. Čia įkurtose laboratorijose įgyvendinami JAV saugumo agentūros užsakymai, kuriami lazeriai didžiausiems moksliniams centrams. Tai, ko gero, daugiausia technologinių sprendimų pramonei pateikęs parkas Baltijos šalyse.

Šiuo metu parke dirba 250 inžinierių ir tyrėjų, o jame pagaminti lazeriai eksportuojami į 40 šalių. Čia įkurtose laboratorijose įgyvendinami JAV saugumo agentūros užsakymai, kuriami lazeriai didžiausiems moksliniams centrams.

Taip pat parke kuriamas optoelektroninių komponentų tyrimų ir technologijų adaptavimo ir inkubavimo centras. Jame bus įrengtos aukštos klasės laboratorinės patalpos, kuriose technologijų įmonės galės atlikti tyrimus, kurti prototipus ir vykdyti nedidelės apimties gamybą, bei biuro patalpos. Šio centro plėtra suteikia inkubuojamoms įmonėms galimybę aktyviau bendradarbiauti su greta įsikūrusiomis mokslo įstaigomis ir skatinti naujų technologijų komercializaciją.

Optoelektroninių komponentų tyrimų ir technologijų adaptavimo ir inkubavimo centre įsikurs UAB „Optolita“, UAB „Optonas“, UAB „Saulėtekio technologijos“, UAB „Ferentis“ ir kitos aukštųjų technologijų įmonės.

Sostinėje kuriama infrastruktūra – moderniausiems biotechnologijos srities tyrimams ir projektams atlikti

Santariškėse netrukus duris atvers BIO technologijų parko verslo inkubatorius. Čia įrengtos specialios tyrimų ir laboratorijų patalpos, skirtos naujiems vaistams, medžiagoms, technologijoms kurti. Sukurta infrastruktūra sudarys sąlygas atlikti visų fazių klinikinius tyrimus.

„Saulėtekio slėnio“ mokslo ir technologijų parke Vilniaus universitetas kartu su VšĮ „Saulėtekio slėnis“ įgyvendina projektą, kuriuo siekiama plėtoti technologijų verslo inkubatorių ir laboratorines patalpas verslui Jungtiniame gyvybės mokslų centre. Šio parko moderniose laboratorijose bus kuriami nauji terapiniai baltyminiai preparatai, atliekami medicininės molekulinės diagnostikos testai, taikomi genų terapijos metodai. Įrengta infrastruktūra leis veiklą pradedančioms įmonėms pasitelkti aukštą mokslinę kompetenciją tyrimams komercializuoti ir naujoms, aukštųjų technologijų, pirmiausia biotechnologijų, įmonėms kurti.  

Meninės erdvės vilniečių ir miesto svečių kūrybiškumui ugdyti

Vilniuje sukurta erdvių, skirtų ne vien mokslo išradimams taikyti versle, bet ir meninių, skirtų kūrybiškumui plėtoti. Sostinėje veikia modernūs Audiovizualinių menų industrijos, Architektūros srities ir Užupio meno inkubatoriai, kurie prisideda prie modernaus meno ir kultūros industrijos vystymo.

Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius šiuo metu gali pasigirti ypač geros raiškos RED ir profesionaliomis HD kameromis, įvairiais optiniais prietaisais, taip pat pirmuoju Lietuvoje teleskopiniu filmavimo kranu. Jaunas pradedantysis verslas šiame inkubatoriuje ras viską – nuo garso įrašų studijos, montavimo kabinetų iki modernios įrangos ir specialios kino salės, skirtos postprodukcijai peržiūrėti.

Lietuvos architektūros ir susijusių verslų inkubatoriuje reziduoja apie 25 architektūros, dizaino, kraštovaizdžio architektūros biurai, architektūros leidinių redakcijos. Čia sudarytos sąlygos architektūros srities meno kūrėjams ir su architektūra susijusiam verslui pradėti ir vystyti veiklą

Lietuvos architektūros ir susijusių verslų inkubatoriuje reziduoja apie 25 architektūros, dizaino, kraštovaizdžio architektūros biurai, architektūros leidinių redakcijos. Čia sudarytos sąlygos architektūros srities meno kūrėjams ir su architektūra susijusiam verslui pradėti ir vystyti veiklą. Kūrėjai gali išsinuomoti patalpas, gauti konsultacijų teisės, mokesčių, verslo registravimo, veiklos dokumentų ir buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansavimo paieškos, kūrybos pristatymo ir kitų rinkodaros renginių organizavimo bei profesinių gebėjimų tobulinimo klausimais.

Unikalioje sostinės vietoje – Užupio respublikoje įkurtoje meninėje erdvėje – VšĮ Užupio menų inkubatoriuje reziduoja vaizduojamosios dailės ir dizaino kūrėjai. Tai vienintelis inkubatorius Lietuvoje, kuris nuolat priima užsienio menininkus ir rengia jų parodas. Užupio menų inkubatoriuje sukurti darbai dažnai eksponuojami viešose erdvėse, kiemuose, upės pakrantėse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos