Kokius dokumentus turi gauti į Lietuvą atvykęs Ukrainos karo pabėgėlis?
Turi užsiregistruoti Migracijos departamente.
Migracijos departamentas išduoda registraciją patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodomas vardas, pavardė, gimimo data, interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio (ILTU) kodas ir elektroninės sveikatos istorijos (ESI) numeris.
Ar Ukrainos karo pabėgėliai turi teisę dirbti Lietuvoje?
Taip. Užsiregistravę Migracijos departamente, Ukrainos piliečiai ir asmenys be pilietybės, gyvenę Ukrainoje ir pasitraukę iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų, turi teisę dirbti ir vykdyti savarankišką veiklą Lietuvoje.
Ar Ukrainos karo pabėgėliai privalo gauti leidimą dirbti Lietuvoje?
Ne, gauti leidimo dirbti Lietuvoje nereikia.
Ar Ukrainos karo pabėgėliai turiu teisę į nemokamą pagalbą įsidarbinant?
Taip. Užimtumo tarnyba padės įsidarbinti, suteiks kitas darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemones.
Kaip Ukrainos karo pabėgėliams rasti darbą Lietuvoje?
Siūloma kreiptis į Užimtumo tarnybą ir pasinaudoti šiomis Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis: informavimo, konsultavimo, pagalbos įsidarbinant. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, bus suteikiamos ne tik konsultacijos ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, bet ir papildomos integracijos į darbo rinką priemonės, pavyzdžiui, galimybė įgyti profesines žinias. Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiam asmeniui paskiriamas jį kuruojantis konsultantas.
Užimtumo tarnyboje reikia pateikti asmens tapatybės dokumentą arba Migracijos departamento išduotą registracijos dokumentą. Taip pat reikia informuoti apie turimą kvalifikaciją. Jei Ukrainos karo pabėgėlis turi, reikėtų pateikti išsilavinimą, kompetenciją, kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą (diplomą ar pažymėjimą), jei neturi, asmuo bus informuotas apie kvalifikacijos pripažinimo paslaugą.
Daugiau informacijos apie užimtumo galimybes galima rasti Užimtumo tarnybos portale ukrainiečių kalba.
Ką svarbu žinoti įsidarbinant?
Prieš pradedant dirbti, privalo būti sudaryta darbo sutartis, kuri sudaroma raštu dviem egzemplioriais lietuvių kalba ir kita sutarties šalims priimtina kalba. Svarbu, kad darbo sutartis būtų suprantama abiem sutarties šalims. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Darbo sutartyje turi būti nurodoma: kur dirbs (įmonė ir adresas), ką darys (pareigybės pavadinimas), kiek bus mokama (per mėnesį / už darbo valandą), kiek valandų dirbs per savaitę (įprasta 40 val.). Taip pat darbo sutartyje gali būti susitariama ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo.
Privalo susipažinti su darbovietėje taikomomis taisyklėmis (gali prašyti pateikti suprantama kalba).
Koks turi būti darbo užmokestis?
Minimali mėnesinė alga 2022 metams yra 730 eurų „ant popieriaus“, apie 533 eurų „į rankas“ (atskaičius mokesčius). Vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra apie 1500 eurų „ant popieriaus“, apie 961 eurų „į rankas“ (atskaičius mokesčius).
Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje.
Darbdavys privalo už darbuotoją sumokėti mokesčius, o likusią sumą pervesti į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Siūloma atsidaryti sąskaitą Lietuvoje veikiančiuose bankuose. Daugiau informacijos apie tai čia.
Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
Ar Ukrainos karo pabėgėliai dirbdami pagal darbo sutartį bus socialiai apdrausti?
Taip. Nuo darbo užmokesčio bus skaičiuojamas tiek gyventojų pajamų mokestis, tiek socialinio draudimo įmokos. Mokant socialinio draudimo įmokas, bus užtikrintos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo garantijos.
Ar Ukrainos karo pabėgėlis, dirbdamas Lietuvoje, kaups stažą pensijai?
Taip. Lietuva su Ukraina yra pasirašiusi dvišalę sutartį dėl socialinės apsaugos. Darbuotojo mokėtos įmokos bus įskaičiuotos ir į pensinį draudimą, kuris ateityje garantuos pensijos dalį už Lietuvoje sumokėtas įmokas.
Kada priklauso papildomas apmokėjimas?
Darbdavys turi mokėti papildomai, jei darbuotojas dirba: viršvalandžius (įprastai daugiau kaip 40 val. per savaitę); nakties laiku (nuo 22 val. iki 6 val.); valstybinių švenčių dienomis; poilsio dienomis (šeštadienį ir/ar sekmadienį, jei grafikas nenustato kitų poilsio dienų).
Kiek leidžiama dirbti?
Įprastai negalima dirbti daugiau kaip: 12 val. per parą, jei dirbama viršvalandžius ar daugiau nei vieną darbą; 48 val. per savaitę, jei dirbama 1 darbą arba 60 val. per savaitę, jei dirbama daugiau nei vieną darbą; šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.
Koks priklauso poilsis?
Darbdavys privalo suteikti nepertraukiamą poilsį: ne mažiau kaip 11 val. per parą; ne mažiau kaip 35 val. per savaitę.
Ar galima atsisakyti dirbti, jei darbuotojas nemoka ar nesaugu?
Taip. Darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti kai neapmokyti saugiai dirbti, nesuteiktos apsaugos priemonės arba dirbti būtų pavojinga sveikatai ar gyvybei.
Kur kreiptis dėl teisių darbe?
Jei su darbuotoju elgiamasi neteisingai arba jis nežino savo teisių, reikia kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI): Telefonu 8 5 213 9772 (I-IV: 9:00-16:00; V: 9:00-15:00, pertrauka 12:00-13:00); El. paštu info@vdi.lt.
Valstybinėje darbo inspekcijoje konsultacijos teikiamos anglų, rusų ir lietuvių kalbomis. Daugiau informacijos ukrainiečių kalba.
Ar Ukrainos karo pabėgėlis Lietuvoje gali verstis savarankiška veikla?
Taip, gali verstis savarankiška veikla. Tai patrauklu, jei jis yra smulkus verslininkas. Tokiu atveju jis pats turi apskaičiuoti ir sumokėti priklausančius mokesčius ir įmokas.
Daugiau informacijos apie savarankišką veiklą rasite čia.
Daugiau informacijos apie socialinį draudimą galima rasti „Sodra“ interneto svetainėje: rusų kalba ; anglų kalba.
