Šių metų birželį už gegužės mėnesį daugiausiai valstybės biudžeto lėšų šiam tikslui skirta didžiųjų šalies miestų savivaldybėms – Kauno (183,4 tūkst. Eur), Vilniaus (158,4 tūkst. Eur), Klaipėdos (82 tūkst. Eur), Šiaulių (49,1 tūkst. Eur), Panevėžio (33 tūkst. Eur), o taip pat Kauno r. (46,5 tūkst. Eur), Vilniaus r. (35,2 tūkst. Eur), Klaipėdos r. (35 tūkst. Eur), Alytaus m. (25,9 tūkst. Eur), Druskininkų (25 tūkst. Eur), Palangos m. (22,5 tūkst. Eur), Kėdainių r. (22,2 tūkst. Eur), Marijampolės (20,9 tūkst. Eur) bei Trakų r. (20,9 tūkst. Eur) savivaldybėms.
„Noriu priminti, kad nuo 3 iki 6 mėnesių prailgintas kompensacijos mokėjimo laikotarpis. Tikimės, kad tai paskatins būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams, nes laikinų būstų poreikis išlieka didelis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia šalies gyventojus teikti savivaldybėms prašymus kompensacijoms gauti, o kompensacijas jau gaunančius – kreiptis dėl jų pratęsimo. Taip pat primena, kad yra išplėstos galimybės mokėti kompensacijas už įvairios paskirties patalpas, suteiktas ukrainiečiams, ir kompensacijų gavėjų ratas.
Prailginus kompensacijos mokėjimo laikotarpį iki 6 mėnesių, fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems skirtos kompensacijos, dėl kompensacijų mokėjimo laikotarpio pratęsimo turi teisę kreiptis ta pačia tvarka kaip ir iki šiol, t. y. į savivaldybės administraciją pagal būsto registracijos vietos adresą.
Jeigu būsto panaudos sutartis buvo sudaryta trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau tie patys apgyvendinti ukrainiečiai lieka ir toliau gyventi tame pačiame būste, kreipiantis dėl kompensacijų mokėjimo laikotarpio pratęsimo turėtų būti pateikiamas papildomas susitarimas dėl panaudos sutarties pratęsimo (tos pačios panaudos sutarties pakeitimas, o ne nauja būsto panaudos sutartis).
Kompensacijų skyrimo tvarka
Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.
Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose administracinės paskirties, pagalbinio ūkio paskirties patalpose ar kitose negyvenamosios paskirties patalpose.
Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu yra gautas būsto savininko sutikimas, išskyrus atvejus, kai būstas nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybėms.
Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?
Kompensacija skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie karo pabėgėliams iš Ukrainos perdavė nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas neatlygintai naudotis panaudos pagrindais, t. y. sudarė su ukrainiečiais būsto panaudos sutartį. Išimtis yra taikoma viešiesiems juridiniams asmenims, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė.
Panaudos sutartyje turėtų būti įrašyta sąlyga, kad nuo būsto perdavimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dienos ir kompensacijos mokėjimo laikotarpiu su būsto išlaikymu susijusius mokesčius apmoka panaudos davėjas.
Asmuo, siekdamas gauti kompensaciją, turi:
- kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos, administraciją,
- pateikti laisvos formos ar savivaldybės nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo,
- pateikti pagal Civilinio kodekso reikalavimus sudarytą būsto panaudos sutartį ar jos kopiją, kurioje nurodytas panaudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data (jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi).
Būsto panaudos sutarties pavyzdį galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės rubrikoje „Lietuva Ukrainai“.
