Vytautas Vaškys, SBA bendrovės „Utenos trikotažas“ valdybos narys, 15min sakė, kad yra nuolat bendraujama su „Mrijos“ vadovais. Šie užtikrino, kad įmonė dirba stabiliai, užsakymai vykdomi, logistika nesutrikusi.
„Įmonės darbuotojai kaip niekad susitelkę ir vieningi, dėkingi už Lietuvos paramą Ukrainai ir tiki, kad agresorius bus sustabdytas. Daugelio jų artimieji – vyrai ar vaikai – dėl paskelbtos mobilizacijos pašaukti prisijungti prie kariuomenės ir ginti savo žemę. Visi darbuotojai nusiteikę tęsti darbus“, – 15min komentavo jis.
„Mrija“, kurioje dirba apie 150 žmonių, yra vakarinėje Ukrainos dalyje, Mukačevės mieste, keliasdešimt kilometrų nuo sienos su Slovakija.
„Įmonės vadovų teigimu, miestas yra atokiau nuo karštų taškų ir kol kas padėtis čia yra rami, kiek tai įmanoma dabartinėmis sąlygomis.
Žinoma, situaciją Ukrainoje stebime, nuolat palaikome ryšį su įmonės vadovybe. Užsakymų ir gamybos stabdyti neplanuojame. Kad ir kaip situacija klostytųsi toliau, priimant sprendimus mūsų prioritetas bus darbuotojų saugumas“, – 15min nurodė V.Vaškys.
Palaiko ryšį su darbuotojais
Atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Vaida Mocevičienė 15min teigė, kad yra stebima situacija Ukrainoje ir palaikomas ryšys su darbuotojais.
„Įmonė pasirengusi priimti visus reikiamus sprendimus, kurie padėtų užtikrinti darbuotojų saugumą“, – aiškino ji.
Kompanija Ukrainoje valdo vieną saulės elektrinę, kurios finansinis partneris yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Elektrinėje dirba 8 darbuotojai.
„Elektrinė veikia įprastu režimu“, – nurodė ji.
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) Ukrainoje turi antrinę bendrovę „LTG Cargo Ukraine“, kuri šioje šalyje teikia lokomotyvų nuomos ir manevravimo, vagonų nuomos ir krovinių ekspedijavimo paslaugas.
LTG Komunikacijos departamento direktorius Mantas Dubauskas 15min informavo, kad šiuo metu Ukrainoje tarp šios bendrovės darbuotojų Lietuvos piliečių nėra.
„Yra du Ukrainos piliečiai mūsų darbuotojai. Su jais palaikome ryšį, esame pasiruošę suteikti pagalbą tiek jiems, tiek jų šeimoms“, – sakė jis ir pridėjo, kad sprendimų dėl šių žmonių evakuacijos iš šalies nėra kol kas priimta.
Dėl galimo veiklos stabdymo, anot M.Dubausko, dar anksti komentuoti.
„Linas Agro group“ komunikacijos vadovė Jorinta Zolubaitė 15min teigė, kad įmonė prieš gerą dešimtmetį pardavė verslus Ukrainoje, o dabar turi tik nedidelę dviejų žmonių atstovybę, kurioje dirba ukrainiečiai.
„Ji komercinės veiklos nevydo. Pastaraisiais metais mūsų eksportas iš Ukrainos yra minimalus, o importo į tą šalį nevykdome, tad šiuo metu situacija verslo tiesiogiai paliesti neturėtų. Planų plėtoti verslą Ukrainoje taip pat neturėjome.
Tačiau situaciją stebime labai atidžiai. Jeigu ji bus grėsminga mūsų verslui, pirmiausia pagal reikalavimus turėsime pranešti tai per biržos informacinę sistemą, ne žiniasklaidai, deja“, – 15min atsakė ji.
Tuo metu pardavimo ir logistikos padalinius Ukrainoje turinčios „Vičiūnų grupės“ generalinis direktorius Šarūnas Matijošaitis situaciją komentuoti atsisakė.
Arvydas Avulis: praradimai nemaži
„Hanner“ Ukrainoje, Odesoje, yra investavus į kelis sklypus, kuriuose vietos bendrovė planavo projektą.
„Matyt, prie tokios situacijos, kokia dabar yra, reikia susitaikyti su netektimis ir praradimais. Neaišku, kiek karas vyks ir kaip jis baigsis“, – sakė Arvydas Avulis.
Anot jo, praradimai „nemaži“.
„2014 metais irgi turėjome projektą Kryme ir patyrėme labai panašų scenarijų, kai turtas buvo registruotas Ukrainoje, o vieną dieną praneša, kad ten jau Rusijos teritorija ir kad ukrainietiški turto registracijos dokumentai negalioja. Versle visada yra rizikos faktorius ir jį reikia visada priimti, koks nemalonus jis bebūtų, vis tiek jis nėra toks skaudus, kaip žmonių netektys ir gyvybės. Kaip ką vertinsi... Aš labiau linkęs susitaikyti su praradimais, o laikas parodys, kiek iš tikrųjų praradome ir kiek galime susigrąžinti“, – sakė jis.
Anot A.Avulio, po Krymo aneksijos įmonė daugiau nebeinvestuoja į Ukrainą.
S.Besagirskas: viskas stoja
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas 15min pasakojo, kad, lyginant su vakar diena, verslai išsigandę. Anot jo verslininkai susirašinėja vidinėse grupėse ir labai baiminasi.
„Kelios lietuvių įmonės ruošiasi išsiųsti darbuotojus iš Ukrainos, jau sodina į mašiną, nes, kaip supratau, skrydžiai atšaukti, todėl sodina į mašiną ir bando tuos darbuotojus išvežti į Lietuvą“, – tvirtino jis.
S.Besagirskas mano, kad, esant karo padėčiai, nemažai verslų bus pristabdyti arba uždaryti dėl darbuotojų saugumo.
„Dalis vadovų yra lietuviai. Klausiama pačio darbuotojo, ar tu dar gali likti, ar nori važiuoti. Jei taip, tuomet bandoma juos evakuoti. Todėl gali būti, kad verslai užsidarys arba labai stipriai bus apribotas jų veikimas“, – sakė jis.
Anot S.Besagirsko, lietuviai Ukrainoje dažniausiai pačio verslo nedaro, o su šia šalimi prekiauja, todėl, užsidarius sienoms, kažką nupirkti arba parduoti iš Ukrainos gali būti problematiška.
„Visi situaciją stebi, bet naujų prekių siuntos yra stabdomos. Viena įmonė, užsiimanti grūdų importu iš Ukrainos, bando apsaugoti savo vagonus su grūdais. Jie sustabdė išvežimą, nes nežino, kaip kas bus, dabar nėra sezonas, beveik viskas išvežta, bet jie turi atsargų“, – nurodė jis.
S.Besagirskas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos verslai yra laukimo nuotaikomis, žiūri, kaip vystysis situacija.
„Niekas nesitikėjo tokio scenarijaus, niekas neprognozavo“, – komentavo jis.
Verslas laukia Vakarų sprendimų
Kokia galėtų būti tolimesnė verslų reakcija? Stabdys projektus, plėtrą ir išsikels iš Ukrainos? S.Besagirsko teigimu, tai priklausys nuo Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir kitų šalių reakcijos. Jeigu ši bus tokia, kaip visada, ir Vakarai nesureaguos griežtai, o, kaip pats įvardija, „greitai pamirš bei paaukos Ukrainą“, tuomet verslininkai gali imtis drastiškų veiksmų.
„Jeigu vėl bus vykdoma toleravimo politika, lietuvių verslai iš Ukrainos pasitrauks. <...> Ukrainiečiai jau pradeda diskutuoti, kad gali būti baltarusiškas scenarijus, nes Baltarusijoje rusai periminėja baltarusiškas įmones. Jau yra pirmieji ženklai, dar neoficialūs, bet turbūt jau šiemet pamatysime, kad kai kurių didžiųjų Baltarusijos įmonių savininkais tampa Rusijos kompanijos, Kremliui artimi rusų oligarchai. Gali būti, kad Ukrainos puolimo tikslas irgi yra tas, kad Rusų oligarchai privertė V.Putiną užpulti Ukrainą ir vienu ar kitu būdu perimti Ukrainos verslus. Tai tik viena iš versijų“, – svarstė jis.
Dar prieš savaitę tuomet tvyrant įtampai prie Ukrainos sienos, su pastarąja šalimi dirbantis Lietuvos verslas į situaciją žvelgė pabrėžtinai ramiai. O kai kurie net tvirtino, kad toliau planuoja plėtrą. Tačiau šiandien, pasak S.Besagirsko, situacija smarkiai pasikeitė.
„Po šios nakties visi laukia, kas čia bus, ir laukia realios Europos ir JAV reakcijos. Bet šiuo metu sustabdyta viskas. Taigi dabar pagrindinis prioritetas yra darbuotojai, kaip su jais elgtis, kad jie būtų apsaugoti, kad tie, kurie nėra Ukrainos piliečiai, jeigu nori, galėtų išvykti į šalį saugiai, o tie, kurie pasilieka dirbti, sprendžiama, kaip juos apsaugoti“, – kalbėjo jis.
