„Likvidumo lygis išliko aukštas. Klientų lėšų bankuose daugėjo daugiausia namų ūkių lėšų nacionaline valiuta (didėjo 6,4 proc.) ir verslo depozitų užsienio valiuta (14,4 proc.) dėka. Klientų lėšų dalis bankų finansavime padidėjo ir viršijo 88 proc.“, – teigiama pranešime.
Jame pažymima, jog paskolų portfelio dinamika buvo netolygi – paskolų įmonėms grivinomis portfelis augo padidėjo 5,3 proc., tuo tarpu užsienio valiuta, vertinant JAV doleriais – susitraukė 7,2 procento, o paskolų gyventojams portfelis sunyko 11,1 procento.
„Karo padėties metu paskolos teikiamos tik einamiesiems klientų poreikiams tenkinti. Beveik nutrūko būsto ir automobilių įsigijimo finansavimas. Po ilgo laikotarpio pradėjo didėti neveiksnių paskolų dalis – per antrąjį ketvirtį ji ūgtelėjo 2,6 procentinio punkto iki 29,7 proc.“, – skelbia centrinis bankas.
Anot pranešimo, dauguma bankų išliko pelningi, o neigiamą bankų sektoriaus rezultatą lėmė solidūs atidėjiniai, ir tikėtina, kad „nuostoliai dėl kredito rizikos realizavimo didės“.
„Įplaukų, aktyvų ir įkeisto turto praradimai bei skolininkų mokumo kritimas turės neigiamos įtakos paskolų portfelio kokybei. Tačiau Nacionalinis bankas tikisi, kad komerciniai bankai laiku įvertins kreditavimo nuostolius ir imsis reikiamųų veiksmų“, – pabrėžia reguliuotojas.
