„Turime užtikrinti, kad nuo karo pabėgusių žmonių bent jau minimalūs poreikiai mūsų šalyje būtų patenkinti. Labai svarbu, kad jie sulauktų reikiamos paramos ir pagalbos, kol jiems pavyks susirasti darbą ir užsidirbti pragyvenimui Lietuvoje. Jau pirmomis dienomis karo pabėgėliai sulaukia paramos – neturintys kur apsistoti, aprūpinami būstu, taip pat maisto produktais, higienos priemonėmis, jiems teikiama psichologinė pagalba. Sulaukę individualaus sprendimo, kad jiems suteikiama laikinoji apsauga Lietuvoje, užsieniečiai įgys teisę į piniginę socialinę paramą, išmokas vaikams, galės gauti vienkartinę įsikūrimo pašalpą, šalpos pensijas, socialines paslaugas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kas priklauso pirminiame atvykimo į šalį etape?
Vyriausybės nutarimu, visiems Ukrainos karo pabėgėliams nuo 2022 m. kovo 4 d. suteikiama kolektyvinė laikinoji apsauga Lietuvoje. Tik atvykę į mūsų šalį tokie užsieniečiai ir užsiregistravę arba dar neužsiregistravę Migracijos departamente, turi teisę dirbti be leidimo dirbti ar sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams, kuriuos išduoda Užimtumo tarnyba. Jie taip pat turi teisę dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, vykdyti savarankišką veiklą, gauti Užimtumo tarnybos teikiamas darbo rinkos paslaugas ir užimtumo rėmimo priemones.
Pradėję į ugdymo įstaigas leisti savo vaikus, karo pabėgėliai gali kreiptis socialinės paramos mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programas. Jiems suteikiamas mokinių nemokamas maitinimas (priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs skiriami nevertinant pajamų) ir parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams.
Pirminiame etape iki individualaus laikinojo statuso suteikimo Ukrainos karo pabėgėliai taip pat turi teisę gauti 3 dienų maisto davinius. Atsižvelgiant į kiekvieno užsieniečio situaciją, vėliau jiems dalijamos maisto kortelės arba maisto paketai, higienos paketai, vaikų higienos paketai, suteikiama pagalba naujagimiui ir mamai.
Siekiant užtikrinti Ukrainos žmonių, pabėgusių nuo karo, minimalius poreikius ir pragyvenimą Lietuvoje, savivaldybės gali teikti socialinę paramą karo pabėgėliams, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą, nes susiklosčius sudėtingoms situacijoms, ji ukrainiečiams yra būtina. Tačiau tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės finansinių galimybių.
Įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą Ukrainos karo pabėgėliai turi teisę į ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir kitas socialinio draudimo išmokas. Tai galioja bet kuriame integracijos mūsų šalyje etape.
Kas priklauso sulaukus individualaus sprendimo dėl laikinosios apsaugos Lietuvoje suteikimo?
Užsiregistravusieji Migracijos departamente Ukrainos karo pabėgėliai, specialistams atlikus reikiamas procedūras, gaus individualų sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo (leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl laikinosios apsaugos). Sulaukę individualaus sprendimo, kad jiems suteikiama laikinoji apsauga Lietuvoje, užsieniečiai įgyja teisę į piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijas), vienkartinę įsikūrimo pašalpą, būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, socialines paslaugas, laidojimo pašalpą.
Į Lietuvą atvykusieji su nepilnamečiais įgyja teisę į išmokas vaikams bei 6 mėnesių kompensaciją už ikimokyklinį (priešmokyklinį) ugdymą.
Atsižvelgiant į individualią situaciją, šį statusą turintys asmenys taip pat įgyja teisę į šalpos pensijas, negalios nustatymą, pagalbą, išmokas ir paslaugas žmonėms su negalia.
Šį statusą turintys Ukrainos karo pabėgėliai ir toliau turi teisę dirbti be leidimo dirbti ar sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams, kuriuos išduoda Užimtumo tarnyba, dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, vykdyti savarankišką veiklą, gauti Užimtumo tarnybos teikiamas darbo rinkos paslaugas ir užimtumo rėmimo priemones.
Esant poreikiui jiems išlieka teisė kreiptis pagalbos į savivaldybes ar nevyriausybines organizacijas.
Ukrainiečių integracija į darbo rinką: ką žinoti?
Ukrainiečių integracija į darbo rinką jau prasidėjo, šiuo metu dirba apie 1,3 tūkst. karo pabėgėlių, šimtai darbdavių siūlo laisvas darbo vietas, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Anot ministerijos, daugiausia įdarbintų ukrainiečių yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Yra dirbančių ir mažesniuose – Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje ir kt.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu yra daugiau kaip 730 darbdavių, kurie pasiūlė darbo vietas nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Jie užregistravo virš 4700 darbo vietų kur galėtų priimti kalbos nemokančius žmones. Užsiregistravę ukrainiečiai jau turi darbo pasiūlymus, aktyviai susitinka su įmonių atstovais.
Daugiausia laisvų darbo vietų registruota apdirbamosios gamybos, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto srityje veiklą vykdančiose įmonėse.
„Suprantame, kad atvykusiems į Lietuvą Ukrainos žmonėms labai svarbu įsitvirtinti ir kurti pridėtinę vertę Lietuvoje. Dedame visas pastangas, kad jau registracijos centruose žmonės sužinotų apie įsidarbinimo galimybes, gautų pirmuosius darbo pasiūlymus. Kiekvienam norinčiam dirbti ir atvykusiam į Užimtumo tarnybą įsipareigojame pateikti darbo pasiūlymą per vieną dieną nepriklausomai nuo pasirinktos gyvenamosios vietos Lietuvoje. Nuo šiol didžiuosiuose miestuose konsultacijas teikiame ir ukrainiečių kalba“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
40 proc. atvykusių ukrainiečių turi aukštąjį išsilavinimą. Kol jų diplomai bus įvertinti ir pripažinti Lietuvoje, kvalifikaciją turintys darbuotojai sutinka dirbti ir priima nekvalifikuoto darbo pasiūlymus. Jau turime atvejų, kai atvykusiems iš karto pavyksta įsidarbinti pagal profesiją, pavyzdžiui, programuotojai, mokytojai, veterinarijos gydytojo padėjėja, siuvimo technologė ir kt. Pačioje Užimtumo tarnyboje Kaune ir Vilniuje pradėjo dirbti 5 Ukrainos kolegos iš valstybinio sektoriaus, kurie padeda priimti atvykstančius.
Kokie reikalavimai taikomi įdarbinant ukrainiečius?
Ukrainiečiai gali įsidarbinti Lietuvoje jiems netaikant darbo rinkos poreikio vertinimo, t. y. jie atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Jiems taip pat suteikta galimybė dirbti ir pagal laikinojo darbo sutartį ar vykdyti savarankišką veiklą.
Atvykęs asmuo privalo užsiregistruoti Migracijos departamente, tačiau po to gali įdarbinti beveik tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai. Tačiau darbdavys turi:
- Įsitikinti, kad asmuo užsiregistravo Migracijos departamente ir turi išduotą registraciją patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodytas vardas, pavardė, gimimo data, interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio (ILTU) kodas ir elektroninės sveikatos istorijos (ESI) numeris;
- Per „Sodros“ informacinę sistemą EDAS pateikti LDU pranešimą likus 1 darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. Tais atvejais, kai ukrainiečiai neturi biometrinių pasų, darbdaviai per EDAS turi pateikti Migracijos departamento išduotą registracijos kortelės kopiją;
- Mokėti ne mažesnį darbo užmokestį, nei tą patį darbą dirbantiems Lietuvos piliečiams.
Atkreipiamas dėmesys, kad asmeniui nėra būtina turėti banko sąskaitą pradedant dirbti. Ji bus reikalinga darbo užmokesčio išmokėjimo dieną. Dauguma Lietuvos bankų siūlo greitai ir nemokamai atidaryti sąskaitas.
