„Pasauliui tai siunčia visai kitą žinutę apie Lietuvą, tampame atpažįstami kaip aktyvi ir itin potenciali startuolių ekosistema“, – komentare BNS sakė ji.
„Šis sandoris visų pirma parodo šio startuolio unikalumą ir stiprybę – kai didelės dalies technologijų įmonių įverčiai visame pasaulyje mažėja, „Nord Security“ šauna dar aukščiau, įrodydami, kokios svarbos ir aktualumo produktą, kurdami kitos kartos internetą, vysto“, – pridūrė I.Langaitė.
Anot jos, Lietuva yra išskirtinė, nes sėkmingiausi šalies startuoliai, potencialūs vienaragiai, užaugo patys – iš pelno, ne investuotojų, „taigi niekada nebuvo išlepinti didelės rinkos, pigaus kapitalo ar investuotojų dėmesio“.
„Unicorns Lithuania“ vadovės teigimu, nors šiuo metu verslams laikas yra sudėtingas, tačiau kartu su ekonominiu pakilimu resursai grįš tiems, kas gebės kurti tikrą ir aktualią vertę.
„Suprasdami tai, startuoliai dirba dar daugiau, dar stipriau inovuoja ir ieško ilgalaikių sprendimų, kaip stiprinti aukštos pridėtinės vertės sektorių Lietuvoje. (...) Nors globalios tendencijos sparčiai keičiasi, kalbėdama apie Lietuvos startuolių ekosistemos ateitį ilguoju laikotarpiu esu labai optimistiška“, – teigė I.Langaitė.
„Nord Security“ ketvirtadienį pranešė pritraukusi naują 100 mln. JAV dolerių investiciją iš JAV privataus kapitalo įmonės „Warburg Pincus“ ir padidinusi vertę iki 3 mlrd. JAV dolerių.
Tai yra antras kartas, kai „Nord Security“ pritraukė finansavimą iš išorės bendrovių – 2022 metų balandį ji gavo 100 mln. dolerių iš britų alternatyvaus investavimo įmonės „Novator“, jos vertė pasiekė 1,6 mlrd. JAV dolerių ir ji tapo antruoju Lietuvos „vienaragiu“.
Vienas „Nord Security“ įkūrėjų Tomas Okmanas „Financial Times“ nurodė, kad bendrovė galėtų bandyti įvyvendinti IPO (angl. Initial Public Offering).