Portalas 15min pateikia įdomiausius ekonominius ir socialinės politikos siūlymus iš visų rinkimuose dalyvausiančių programų.
Partijų siūlymus rikiuojame eiliškumo tvarka pagal praėjusią savaitę paskelbtą paskutinę prieš rinkimus visuomenės nuomonės apklausą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Pirmi partijų reitingų lentelėje esantys valdantieji „valstiečiai“ savo rinkimų programa vadina Vyriausybėje parengtą 2021–2030 nacionalinės pažangos planą, per koronaviruso pandemiją patvirtintą ekonomikos skatinimo DNR planą ir Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą.
Vis dėlto trumpoje programos preambulėje LVŽS išskiria darbus, kurių imsis pirmiausia.
Partija žada sukurti vaiko pinigų indeksavimo mechanizmą ir įvesti 13-ąją pensiją. Taip pat įsteigti valstybinį banką, įvesti pelno mokesčio lengvatas, identiškas Laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) taikomoms lengvatoms.
„Valstiečiai“ taip pat sako, kad įves sistemą, pagal kurią skirs ne mažiau kaip milijoną eurų investiciniams projektams kaimiškose vietovėse iki tūkstančio gyventojų ir sukuriantiems ne mažiau kaip 20 darbo vietų.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Opoziciniai konservatoriai žada įkurti 10 mlrd. apimties Lietuvos strateginių investicijų fondą. Jis būtų skirtas telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansus ir investuoti į valstybės išskirtas prioritetines sritis. Tarp tokių investicijų būtų nuo 5 tūkst. eurų siekiančios paskatos smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Ambicingai skamba partijos siūloma dešimties ekonominio augimo centrų programa. Pagal ją, valstybės parama būtų sutelkta į dešimt perspektyviausių Lietuvos ekonominių židinių, kiekvienam jų numatant atskirą augimo planą ir finansavimą per subsidijas, susiejant jas su labai konkrečiais tikslais ir rezultatais.
TS-LKD taip pat žada perorientuoti imigracijos politiką, kad ji būtų skirta pritraukti talentams iš užsienio ir emigrantų susigrąžinimui, taip pat skatinti vadinamąją vyresnio amžiaus žmonėms palankią sidabrinę ekonomiką.
Tuo pačiu programoje žadama užtikrinti pensijų sistemos stabilumą ir augančias senatvės socialinio draudimo pensijas. Anot partijos, tvariai pensijos galėtų augti peržiūrėjus jų struktūrą ir užtikrinus, kad bazinė pensija kuo labiau priartėtų prie minimalių vartojimo poreikių.
Tiesa, vizijos dėl konkretaus vidutinės pensijos dydžio partija neskelbia.
Lietuvos socialdemokratų partija
Šiuo metu opozicijoje esantys socialdemokratai žada parengti skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo strategiją, o joje išanalizuoti universalių bazinių pajamų idėją. Iš principo tai reiškia, kad valdžia periodiškai išmokėtų tą pačią pinigų sumą visiems Lietuvos gyventojams.
Partija taip pat žada antrąją pensijų pakopą transformuoti į privačiomis įmokomis finansuojamą sistemą, kuri galėtų reformuotis į kolektyvinio dalyvavimo profesinius pensinius fondus. Be to, žadama sudaryti galimybę antros pensijų pakopos dalyviams ne tik toliau joje dalyvauti, bet ir bet kada pasitraukti atgaunant sukauptus pinigus. Trečiosios kaupimo pakopos partija siūlo neremti mokesčių lengvatomis, nes ja naudojasi daugiausia pasiturintieji.
LSDP taip pat žada įdiegti universalią nacionalinę senatvės pensiją – ji pakeistų bazines ir šalpos pensijas. Ji būtų kasmet indeksuojama ir iki kadencijos pabaigos galbūt pasiektų minimalų vartojimo poreikio dydį, šiuo metu siekiantį 257 eurus. Dabar bazinė pensija siekia apie 180 eurų.
LSDP taip pat užsimena apie galimybę didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir nedarbo išmokas, tačiau neatskleidžia vizijos, kiek jos turėtų augti.
Darbo partija
Darbo partijos programa – gausi skaičių. Ji žada ir priemones verslo sąlygoms gerinti, bet labiausiai rinkėjų dėmesį siekia atkreipti augsiančiais atlyginimais ir pensijomis.
Ji žada atsižvelgiant į kasmetinę infliaciją ir ekonomikos augimą įdiegti skaidrią metodiką, pagal kurią kasmet bus skaičiuojama minimali alga.
Konkrečios metodikos partija neatskleidžia, bet, jos skaičiavimais, MMA šiuo metu negali būti mažesnis kaip 750 eurų, o 2024 metais turi sudaryti apie 1150 eurų prieš mokesčius.
„Darbiečiai“ per ketverių metų kadenciją žada pasiekti, kad vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 2,1 tūkst. eurų prieš mokesčius. Be to, žadama pensiją susieti su vidutine alga Lietuvoje – ji turėtų siekti ne mažiau kaip 60 proc. nuo VDU į rankas.
Partijos skaičiavimais, vidutinė pensija jau šiuo metu turi siekti 527 eurus, o kadencijos pabaigoje – ne mažiau kaip 773 eurus.
Darbo partija taip pat žada sudaryti būtiniausių prekių krepšelį ir taikyti jam ne didesnį nei 7 procentų PVM.
Liberalų sąjūdis
Labiausiai mūsų visų pinigines paliestų Liberalų sąjūdžio pažadas per kadenciją sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 20 iki 15 procentų. Kad dėl to nesmuktų savivaldybių biudžetai, partija žada kompensacinius mechanizmus.
Liberalai taip pat žada iki 5 proc. sumažinti PVM būtiniausiems maisto produktams. Tai, anot partijos, leis pasiekti, kad apsipirkimų užsienyje skaičius sumažėtų perpus. Be to, LRLS žada 9 proc. mažinti PVM statybų sektoriuje ir čia pat priduria, jog kasmet iš šešėlio ištrauks po 300 mln. eurų.
Liberalų sąjūdis taip pat ketina pasiekti, kad per ketverius metus į Lietuvą būtų pritraukta 100 didelės vertės tiesioginių užsienio investicijų, šalyje kasmet atsidarytų bent po 500 startuolių.
Liberalai įsipareigojo siekti, kad neapmokestinamasis pajamų dydis per kadenciją būtų prilygintas MMA. Be to, partija žada, kad dėl verslo skatinimo priemonių vidutinis atlyginimas augs mažiausiai iki 1,3 tūkst. eurų, o vidutinė pensija – 540 eurų.
„Laisvė ir teisingumas“
Jeigu ateitų į valdžią, ši partija žada nuo 2020 iki 2022 metų nedidinti mokestinės aplinkos.
Tačiau vėliau „Laisvė ir teisingumas“ žada didžiausią šūsnį PVM lengvatų tarp visų partijų. Anot jos, sumažintas PVM tarifas būtų taikomas kasdienių produktų krepšeliui, centralizuotam šildymui, viešajam transportui, viešojo maitinimo paslaugoms, viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, knygoms ir spaudai, vaistams ir sveikatinimo paslaugoms, sveikam maistui bei šviežiai atšaldytai mėsai, paukštienai, žuviai. Nulinis PVM tarifas žadamas vaikiškoms prekėms.
Partija taip pat įsipareigoja skirti 500 mln. eurų valstybinio būsto statybos ir nuomos programai. Šis būstas turėtų pakeisti socialinį būstą. Be to, žada atnaujinti būsto plėtros, nuomos, įsigijimo regionuose politiką, kitaip skatinti pozityvius pokyčius regionuose
„Laisvė ir teisingumas“ ketina nustatyti, kad MMA turi sudaryti pusę vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat žada sukurti palankią mokestinę ir socialinę aplinką savarankiškai dirbantiesiems, bet detaliau neatskleidžia, kaip tai padarys.
Lietuvos socialdemokratų darbo partija
„Socialdarbiečių“ programa gausi pažadais mažiau uždirbantiems.
Ji žada, kad MMA nebūtų apmokestinama pajamų mokesčiu, o neapmokestinamųjų pajamų dydis užtikrintų mokesčių sistemos progresyvumą. Šalia to įsipareigojama, kad MMA Lietuvoje pasiektų tūkstantį eurų, o vidutinė alga – 2 tūkstančius.
LSDDP ketina siekti, kad vidutinė senatvės pensija siektų 60 proc. vidutinės algos (dabar – 45 proc.), taip pat žada „vaiko pinigus“ padidinti iki 150 eurų.
Kaip ir nemaža dalis kitų partijų, „socialdarbiečiai“ žada pokyčius PVM. Jie tvirtina, kad sumažins PVM maistui iki 9 procentų.
Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje esanti partija taip pat įsipareigoja nuosekliai didinti valstybės remiamas pajamas, kad jos 2024 metais pasiektų minimalių vartojimo poreikių dydį. Šis šiuo metu yra 257 eurai.
Laisvės partija
Partija žada daugybę sprendimų verslo sąlygoms pagerinti. Vienas svarbiausių – nuo 2022 metų neapmokestinti reinvestuojamo pelno.
Ši liberali politinė jėga akcentuoja, kad daliai verslo šiuo metu nepavyksta gauti paskolų iš banko. Todėl žadama iš Jungtinės Karalystės „skolintis“ investicinių mechanizmų idėjas smulkiam verslui ir startuoliams bei vidutinio dydžio įmonėms.
Per įvairias priemones partija žada pakelti Lietuvą „Doing Business“ reitinge į pirmą vietą, tarp jų – mažinti uždarųjų akcinių bendrovių ir mažųjų bendrijų įstatinį kapitalą nuo 2500 iki 500 eurų.
Partija taip pat neįvestų jokių naujų mokesčių, o esamus nebent mažintų. Ji taip pat žada sumažinti su darbo santykiais susijusį gyventojų pajamų mokestį iki 15 procentų – vienodas tarifas būtų taikomas visiems dirbantiesiems.
„Laisvės partija“ sako, kad išlaikys „Sodros“ įmokų lubas, ir tokias lubas įves privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokoms.
Politinė jėga žada atsisakyti valstybinių pensijų ir keisti jas piniginėmis padėkomis už nuopelnus, taip pat žada keisti senatvės pensijų sistemą taip, kad ji neįtrauktų būsimų mokesčių mokėtojų ir taptų orientuota į kaupimą, o nepakankamai sukaupusiems būtų iš surenkamų mokesčių suformuotas solidarumo fondas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
Ši taip pat valdančioji partija žada vaiko pinigus padidinti iki 120 eurų, o vienkartinę išmoką gimus vaikui – iki 500 eurų. Čia pat LLRA-KŠS dalijasi pažadu apmokestinti bankų aktyvus ir didžiuosius prekybos centrus. Ji taip pat siūlo nuo pajamų mokesčio atleisti tris ar daugiau vaikų auginančias šeimas, priskirtinas mažas pajamas gaunančių šeimų grupei.
Kaip ir kitos partijos, Lenkų rinkimų akcija žada lengvatinį PVM tarifą būtiniausių maisto produktų krepšeliui ir visiškai neapmokestinti kūdikių prekių, tokių kaip sauskelnės ar pienas.
LLRA-KŠS siūlo atsisakyti „Sodros“ įmokų lubų, taip pat turi daug pažadų pensininkams.
Tarp jų – tryliktoji pensija, tai yra papildomas metinis priedas. Be to, anot partijos, kiekvienas pensininkas kasmet turėtų gauti 200 eurų dydžio kelialapį, kurį galėtų panaudoti mokėdamas už nakvynes kaimo turizmo sodybose ar kur kitur. Partija taip pat žada pataisas, pagal kurias už kiekvieną pagimdytą vaiką moters pensinis amžius būtų trumpinamas vieneriais metais.
Lenkų rinkimų akcija taip pat kelia idėją kurti savivaldybių bankus. Žadama, kad juose žmonės galėtų skolintis už kur kas mažesnes palūkanas, o tokie bankai pelną reinvestuotų į regioną, kur yra įsikūrę.
Centro partija-tautininkai
Konkrečiausias šios partijos pažadas – kad MMA pasiektų 50 proc. vidutinio atlyginimo.
Taip pat ji žada apmokestinti bankų ir prekybos tinklų aktyvus, didinti mokesčių sistemos progresyvumą, kad daugiau uždirbantieji mokėtų daugiau mokesčių. To žadama siekti netrikdant viduriniosios klasės vystymosi.
Centro partija-tautininkai sako, kad stiprins Konkurencijos Tarybos įgaliojimus, jog ši galėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui verslo monopoline ar oligopoline padėtimi, o reikalui esant taikytų priemones kainų suvaldymui.
Partija taip pat žada specialias programas patekusiesiems į skurdo riziką ir neįgaliesiems, kad jie gautų išmokas maisto produktais ir būtų integruojami į darbo rinką. Be to, ketina įkurti nacionalinį komercinį banką, kur būtų laikomi visi valstybės viešieji finansai.
Anot jos, visos socialinės ir ekonominės politikos centras būtų namų ūkio gerovė, skaičiuojant mokesčius ir jų lengvatas vienam šeimos nariui, statistiškai stebint šeimos ūkio pajamų ir išlaidų struktūrą ir pagal tai koreguojant mokestinę politiką.
„Drąsos kelias“
Tarp konkretesnių partijos pažadų – didinti mokesčių progresyvumą ir nuosekliai didinti darbo užmokesčio dalį Bendrajame vidaus produkte (BVP). Kaip tai bus pasiekta, partija neatskleidžia, bet užsimena, jog valstybei reikėtų aktyviau vykdyti makroekonominę politiką.
„Drąsos kelias“ mano, kad mažesnes pajamas turinčių žmonių parama pašalpomis yra per daug akcentuojama – valstybė turėtų tiesiog taikyti lankstesnę mokesčių politiką. Čia pat partija ar netyčia, ar specialiai užsimena apie litus, kalbėdama apie tai, jog pašalpa žemina žmogaus orumą ir reikalauja didelių administravimo išlaidų.
„Vienam pašalpos litui tenka daugiau lito administravimo išlaidų. Per mokesčių politiką tokios išlaidos būtų mažesnės – daug ką galima padaryti VMI jau turimomis priemonėmis“, – teigiama partijos programoje.
„Drąsos kelias“ taip pat žada peržiūrėti pensijų kaupimo sistemą ir įvesti pensijų indeksavimo mechanizmą. Tiesa, jis jau yra įvestas prieš kelerius metus.
Partija žada panaikinti mokslininkų ir teisėjų pensijas, peržiūrėti valstybines pensijas, jas skiriant tik dėl darbo sunkiomis ir pavojingomis sąlygomis.
Lietuvos žaliųjų partija
Žaliųjų partijos programoje – gausu „žalių“ pažadų. Vis dėlto pirmieji šios politinės jėgos programos punktai nukreipti į mažiau uždirbančiuosius.
Žadama, kad MMA pasieks tūkstantį eurų, neapmokestinamasis pajamų dydis bus sulygintas su MMA. Žalieji teigia, kad sparčiau didins senatvės pensijas, ir tvirtina, jog pensijos negali būti mažesnės už minimalią algą.
Partija įsipareigoja įkūrusiuosius pirmąjį verslą trejus metus atleisti nuo pelno mokesčio, taip pat padengti vaikus auginančioms šeimoms būsto kredito palūkanas.
Kalbant apie „žalius“ pažadus, Lietuvos žaliųjų partija kryptį brėžia dar 16-ai metų į priekį nuo artėjančio Seimo kadencijos pabaigos. Ji žada iki 2040 metų pereiti prie atsinaujinančios energijos elektros ir šilumos gamyboje.
Taip pat žadamas įvesti nulinis PVM tarifas elektromobiliams, o 9 proc. tarifas – hibridiniams automobiliams.
Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai
Ši partija žada visokeriopą paramą šeimoms, ypač atsižvelgiant vaikų skaičių ir pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui.
Tarp konkretesnių jos pažadų – įsteigti patiriančių šeimų registrą ir patvirtinti programą, padėsiančią joms pakilti iš skurdo ribos. Tuo pačiu žadama gyventojų ties skurdo riba perkamąją galią padidinti iki 500 eurų per mėnesį, vėliau kasmet didinant šį skaičių per indeksavimo mechanizmą.
Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai siūlo didinti pensijas, kad jos viršytų skurdo rizikos ribą, taip pat atsisakyti pensijos kaupimo privačiuose fonduose – kaupimas antroje pakopoje, anot partijos, turi vykti valstybiniame banke.
Ši politinė jėga žada sumažinti PVM pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms.
Anot jos, pirmą kartą pradedantieji verslą dvejus metus turi būti atleisti nuo mokesčių (išskyrus „Sodros“). PVM mokėtojo registravimo riba turi augti nuo dabartinių 45 iki 85 tūkst. eurų.
Nacionalinis susivienijimas
Ši partija ekonomikos srityje siūlo visapusiškai progresinius pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, komercinės žemės, bankų, prekybos centrų, dividendų ir kitų mokesčių įvedimą.
Nacionalinis susivienijimas pabrėžia, kad NT mokesčio negalima taikyti gyvenamajam šeimos būstui, o mokesčiai neturi augti uždirbantiems mažiau kaip 2 tūkst. eurų.
Partija žada, kad pajamų, pelno ir kiti mokesčiai būtų indeksuojami pagal regionus. Ji taip pat įsipareigoja mokėti dideles vienkartines dotacijas verslams, kurie iš didmiesčių persikelia į regionus.
Nacionalinis susivienijimas sako, kad sustabdys pigiai dirbančių užsieniečių įvedimą ir vadovausis principu „darbo vietos lietuviams, ne imigrantams“.
Partija teigia, kad orias pensijas padėtų užtikrinti tiesioginis „Sodros“ įmokų ir išmokų susiejimas. Nacionalinis susivienijimas siūlo, kaip pats sako, naikinti išlaikytinių mentalitetą ir mažinti išmokas pagalbos neieškantiems alkoholikams ir nuolatiniams bedarbiams.
Krikščionių sąjunga
Ši partija žada didinti mokestinės sistemos progresyvumą ir teigia, kad reikia smarkiau apmokestintų turtą ir įmonių dividendus.
Pabrėždama, kad valstybė turi ypač remti smulkų ir vidutinį verslą, Krikščionių sąjunga žada sukurti smulkių ūkininkų rėmimo programą. Joje būtų remiami nedideli, pavyzdžiui, iki 100 tūkst. eurų siekiantys projektai. Partija taip pat teigia, kad skatins mažąją kooperaciją.
Krikščionių sąjunga tvirtina, kad nuosekliai didintų senatvės pensijas ir siektų, kad jos sudarytų 50 proc. vidutinės algos šalyje. Ji pripažįsta, kad tai reikalaus daug lėšų, bet tvirtina, jog pensijų didinimas yra „būtina sąlyga, kad mūsų žmonės be baimės galėtų laukti senatvės, o jos sulaukę gyventi visavertį gyvenimą“.
Lietuvos liaudies partija
Nesišvaistanti pažadais partija žada įvesti progresinius mokesčius, beprocentę hipoteką naujos šeimos būsto statybai.
Liaudies partija taip pat teigia, jog įsteigtų valstybinį banką, įvedant atsiskaitymo vienetą, susijusį su prekių ir paslaugų krepšeliu. Be to, ji žada nemokamą elektrą senjorams ir daugiavaikėms šeimoms.
Partija tvirtina, kad priimtų įstatymą dėl Lietuvos išstojimo iš ES – tai neabejotinai turėtų daugiausia ekonominių pasekmių.
„Lietuva – visų“
Partija tvirtina, kad didesnei pajamų lygybei reikia sutarti dėl „tikrų progresinių pajamų mokesčių, o ne tenkintis jų imitacija“. Čia pat ji priduria, kad sąžininga ekonomika yra tokia, kuri saugo aplinką, palaiko verslą, atgaivina ekonominę demokratiją, vienija bendruomenes, kuria geresnę gyvenimo kokybę visiems.
Programoje rašoma, kad 2024 metais vidutinis darbo užmokestis turi pasiekti 80 proc. ES vidutinio atlyginimo, kai dabar siekia 59 procentus.
„Lietuva – visų“ teigia, kad išlaidos pensijoms turi augti nuo 7 iki 10 proc. nuo BVP ir taip pasiekti 80 proc. ES išlaidų vidurkį.
Galiausiai partija žada įvesti 5 proc. PVM kultūrai, menui ir spaudai.
