„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad vartotojų poreikį fiksuoti palūkanas paaštrino 2023-ieji, per kuriuos centriniai bankai kėlė bazines palūkanų normas, o būsto paskolų turėtojai pajuto apčiuopiamą mėnesio įmokos bankui padidėjimą.
„Būsto paskolos Lietuvoje yra aktualumo neprarandanti tema. 2024 m. sausį paskolos būstui įsigyti siekė 12,18 mlrd. eurų. Tuo tarpu Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolų palūkanų normos gruodį sudarė 5,62 proc. ir vis dar liko vienos aukščiausių ES, kur vidurkis – 4 proc. Manome, kad būsto pirkėjams verta pasiūlyti galimybę valdyti palūkanų augimo rizikas ir jas fiksuoti ilgesniam laikui“, – teigia jis.
Pasak J.Ivaškos, būtų netikslu sakyti, kad iki šiol vartotojai neturėjo galimybės fiksuoti būsto palūkanų, tačiau tai buvo daugiau individualaus susitarimo su banku objektas.
„Atsižvelgdami į įkaitusią palūkanų situaciją mes nutarėme siūlyti standartizuotą sprendimą, kurio nereikėtų atskirai teirautis ar prašyti, individualiai derėtis dėl sąlygų. Pirmuoju etapu šį būsto palūkanų fiksavimo sprendimą siūlysime iki metų pabaigos. Vėliau bus atsižvelgiama į klientų poreikius ir pageidavimus, bendrą rinkos situaciją“, – planuoja jis.
Lietuva – nuosavo būsto rojus
Lietuvoje tradiciškai didžioji dalis gyventojų gyvena nuosavuose būstuose ir pagal šį rodiklį patenka į pirmąjį penketuką ES.
Eurostato duomenimis, 2022 metais 69 proc. ES gyventojų gyveno nuosavame būste, o likęs 31 proc. būstą nuomojosi. Didžiausia būsto nuosavybės dalis buvo Rumunijoje (95 proc.), Slovakijoje (93 proc.), Kroatijoje (91 proc.), Vengrijoje (90 proc.) ir Lietuvoje (89 proc.). Mūsų šalyje būstą nuomojasi tik 11 proc. gyventojų.
„Tokia yra ilgalaikė tendencija: Lietuvoje prioritetas teikiamas būsto nuosavybei. Tai ne tik vienas svarbiausių, bet ir didžiausių gyvenimo pirkinių. Svarbu suprasti, kokia tai didelė mūsų visuomenės dalis, pasiryžtanti keletą dešimtmečių trunkantiems finansiniams įsipareigojimams. Norime šiems gyventojams sudaryti pasirinkimo galimybę ir pasiūlyti fiksuoti palūkanas ne keletui mėnesių, o 5 metams“, – aiškina J.Ivaška.
Jo teigimu, laikui bėgant paaiškės, kokia dalis būsto paskolų turėtojų susidomės šiuo – konservatyvesniu savo išlaidų valdymu.
Kam tinka palūkanų fiksavimas?
Banko atstovas akcentuoja, jog ir su pokyčiais rinkoje susietos, ir ilgesniam laikui užfiksuotos palūkanos turi savo privalumų. Kurį variantą rinktis, priklauso nuo situacijos rinkoje, banko kainodaros bei asmeninių prioritetų.
„Pavyzdžiui, esant itin žemoms bazinėms palūkanų normoms, tikėtina, kad skolinantis būstui su fiksuota palūkanų norma palūkanos bus didesnės nei kintamos. Tačiau jei finansų įstaigos tikisi bazinių palūkanų normų mažėjimo – gali būti, kad fiksuotos palūkanų normos bus žemesnės, palyginti su kintamomis. Dalis vartotojų jaučiasi gerai, priklausydami nuo rinkos dinamikos, tačiau atsargesni ir norintys tiksliau susiplanuoti savo biudžetą mielai tokių svyravimų išvengtų“, – aiškina J.Ivaška.
Kintamos palūkanos gali būti naudingesnės tiems, kurie yra pasiruošę prisiimti didesnį rizikos lygį ir kuriems svarbi galimybė pasinaudoti potencialiu palūkanų sumažėjimu jų kritimo atveju. Tokie finansų įstaigų klientai gali būti labiau linkę rizikuoti ir patirti galimas palūkanų normų svyravimus.
Fiksuotos palūkanos patrauklesnės siekiantiems stabilumo ir stabilių mėnesio išlaidų planavimo.
„Būtent fiksuotos palūkanos suteikia stabilumą, nes palūkanų norma nesikeičia per sutartyje su banku numatytą laikotarpį. Tai gali būti ypatingai svarbu tiems, kurių biudžetas ribotas, yra kitų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų“, – akcentuoja jis.
Anot J.Ivaškos, būsto pirkėjui gali būti tinkamesnis vienas ar kitas palūkanų tipas, atsižvelgiant į finansinę padėtį, biudžetą, finansinius tikslus, todėl svarbu kruopščiai įvertinti savo asmeninę situaciją bei palūkanų kitimo rizikos toleravimo lygį.
