Iki šiol viešuosius pirkimus organizacijos planuodavo gana atsainiai – pirkimų plane nurodytą sumą organizacijos vėliau galėjo keisti priklausomai nuo pasikeitusios situacijos: poreikių, apimties, rinkos sąlygų, gautų geresnių pasiūlymų ir panašiai.
Tačiau byloje, kilusioje dėl „Utenos vandenų“ dumblo apdorojimo įrenginių, Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) perkančiosioms organizacijoms užkėlė itin aukštą kartelę – nuo šiol ir preliminarūs planai turės būti sudaromi itin atsakingai.
Mat teisme išankstinis planas prilygintas realiam biudžetui ir pirkimo dokumentui – „Utenos vandenims“ pirkime neleista viršyti sumos, kuri anksčiau įrašyta plane neatsižvelgus į rinkos sąlygas.
Dėl to daug metų trukęs pirkimas eina „šuniui ant uodegos“ – tenka arba rinktis ekonomiškai prastesnį pasiūlymą, arba dumblo apdorojimo įrenginių pirkimą nutraukti.
Naujas precedentas aktualus visiems viešiesiems pirkimams – teisininkai aiškina, kad nuo šiol metiniame pirkimų plane įrašyta preliminari suma tampa „įkalta akmenyje“.
Norėjo išsivaduoti iš dumblo
„Utenos vandenys“ gyveno gražia idėja – iki šiol nuotekų dumblo sutvarkymas buvo viena opiausių bendrovės ir regiono vandentvarkos problemų.
Kasmet Utenoje susidaro iki 15 tūkst. tonų šios atliekos, o padėti jos nebuvo kur – nusausintas nuotekų dumblas yra sandėliuojamas valyklos teritorijoje, esančioje atviroje dumblo sandėliavimo aikštelėje. Toks saugojimas turėjo būti nutrauktas dar 2015 metais.
„Bendrovės darbuotojai priversti ieškoti ūkininkų, sutinkančių panaudoti dumblą savo laukams tręšti. Tokiems ūkininkams įmonė savo lėšomis nuveža dumblą į laukus. Dumblo išvežimas brangi ir daug rūpesčių kelianti paslauga, nes transportavimo atstumai didėja, senai technikai remontuoti reikia vis daugiau lėšų, be to, reikia atstatyti kelius, kuriais buvo vežamas dumblas, kyla gyventojų nepasitenkinimas dumblo skleidžiamu kvapu“, – aiškina „Utenos vandenys“.
Jau nuo 2010 m. regione buvo bandoma įgyvendinti dumblo apdorojimo projektus, tačiau juos vis sustabdydavo teismai, o galiausiai buvo nutrauktas ir ES finansavimas.
Atsiradus naujų ES fondų pinigų 2014-2020 m. „Utenos vandenys“ projektą atnaujino – pirmoji šalyje nusprendė dumblą ne tik sausinti, bet ir jį sudeginti. Taip kūrenimo metu gaunama šiluma būtų panaudojama tam pačiam dumblui džiovinti – dumblas „pats save sutvarkytų“ ir dar pagamintų energijos.
„Vien tik dumblo džiovinimas yra labai brangus – nes negauni papildomų energetinių resursų. O tada dar reikia kažkur tą išdžiovintą dumblą realizuoti. O kai sudegini, tai su ta energija, kurią gauni, džiovini dumblą ir turime mažai kainuojantį procesą. Toks projektas būtų pirmasis Lietuvoje“, – 15min aiškina „Utenos vandenų“ gamybos direktorius Vytautas Šakėnas.
2016 m. Aplinkos ministerijoje buvo numatyta preliminari projekto tinkama finansuoti išlaidų suma – 12,622 mln. eurų. O įmonė suplanavo pirkimą, kur nurodyta preliminari kaina – 12,5 mln. eurų. Vėliau tokie preliminarūs vertinimai gerokai atsirūgo.
„Preliminarus“ teisme virto „maksimaliu“
„Utenos vandenų“ paskelbtame pirkime dėl biokuro apdorojimo ir deginimo įrenginių statybos varžėsi tik du dalyviai: „Arginta“ su konsorciumo partneriais, ir Vokietijos „WTE Wassertechnik“ su partneriais.
„Arginta“ pasiūlė 12,49 mln. eurų kainą bei papildomai numatyta 3,24 mln. eurų eksploatacinių išlaidų. Tuo tarpu „WTE Wassertechnik“ kaina – 14 mln. eurų bei 0,86 mln. eurų eksploatacinių išlaidų, rodo 15min gauti dokumentai.
Kadangi pirkimo metu buvo renkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, „Utenos vandenų“ pirkimo komisija įvertino, kad „WTE Wassertechnik“ pasiūlymas – geresnis.
Tokį „Utenos vandenų“ pasirinkimą teisme užginčijo „Arginta“ – bendrovė grindė, kad „Utenos vandenys“ laimėtoju išrinko tiekėją, kurio pasiūlyta kaina „yra akivaizdžiai per didelė ir nepriimtina“. Mat „WTE Wassertechnik“ pasiūlyta kaina viršija anksčiau metiniame plane įrašytus 12,5 mln. eurų.
Nors „Utenos vandenų“ pirkimo dokumentuose apie kainą nebuvo užsiminta apskritai, ir tą buvo konstatavusi ir VPT, tačiau apeliaciniame teisme nuspręsta, kad metinis planas – taip pat pirkimo dokumentas, ir jame įrašyta kaina – šiuo atveju 12,5 milijono eurų – negali būti viršyta.
LAT tokios nutarties skundo nebepriėmė. Suformuotas precedentas yra pirmasis Lietuvoje, kai preliminarus planas pripažintas pirkimo dokumentu.
Atitinkamai, teisme panaikintas sprendimas „Utenos vandenų“ pirkimo laimėtoju skelbti Vokietijos bendrovę, o vienintelė likusi dalyvė, kuri minėtos kainos neperžengė, – „Argintos“ konsorciumas.
„Utenos vandenys“: esame aklavietėje
„Utenos vandenų“ gamybos direktorius V.Šakėnas 15min pripažįsta, kad bendrovė atsidūrė aklavietėje ir nuo 2016 metų rugsėjo vykusį pirkimą gali tekti nutraukti arba teks rinktis ekonomiškai prastesnį variantą.
Pagal teismą dabar ekonominio naudingumo principu geresnį pasiūlymą reikėtų atmesti. Reikia laimėjusiu skelbti ekonomiškai blogesnį pasiūlymą, – teigė V.Šakėnas.
„Kol kas esame įstrigę. Įvyko pirkimas, ir sprendimai strigo teismuose. O dabar teismo nutartis yra, kad pirkimo komisija ne visai teisingai pasielgė, nes esą numatė pirkimo kainą. Tik kad realiai mes tos kainos nenumatėm. Bet su teismu, aišku, mes negalime ginčytis, teismas pripažino, kad pirkimų planas yra kaip ir išankstinis pirkimo skelbimas“, – vengė komentuoti V.Šakėnas.
Jis tikina, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teisme aiškino, kad planuojamų pirkimų suvestinė – nėra pirkimo dokumentas.
„Žinote, pirkimų planus daug metų skelbiame, nuo kada tie pirkimai tik atsiradę. Ir niekada netaikydavome tos kainos. Nes paprastai įmonė sprendžia, ar jai priimtina kaina. Jei plane įrašysi per didelę kainą, visi galvos, kad čia galima didesnes sumas siūlyti. Todėl visuomet stengdavomės įrašyti kuo mažesnę kainą, kad rangovai siūlytų kuo protingesnes kainas, o mes kaip užsakovas gautume geriausią pasiūlymą“, – skėsčioja rankomis V.Šakėnas.
Jis gautus du pasiūlymus lygina su automobiliais – nors vokiečių pasiūlymo kaina didesnė, jo eksploatavimas vėliau atsieis pigiau.
„Jei pirksi automobilį, sakykime, už 10 tūkstančių, kuris sunaudoja 10 litrų degalų kilometrui, o kitą pirksi už 11 tūkstančių, bet su 8 litrais šimtui kilometrų, tai nuvažiavus 50 tūkst. kilometrų antras automobilis būtų ekonomiškesnis, kai litras degalų kainuoja apie eurą. Tai čia lygiai tas pats – visi kiti metai būtų į pliusą“, – sako V.Šakėnas.
Tačiau su teismo sprendimu, anot jo, negalima ginčytis – jis neskundžiamas. „Utenos vandenys“ dabar sprendžia, ką daryti su pirkimu.
„Pagal teismą dabar ekonominio naudingumo principu geresnį pasiūlymą reikėtų atmesti. Reikia laimėjusiu skelbti ekonomiškai blogesnį pasiūlymą. Tai nežinau. Svarstysim, ar kreipsimės į VPT, ar dar kaip. Kol kas mes dar sprendimo neturime, komisija nebuvo susirinkusi“, – sako „Utenos vandenų“ atstovas.
Jis skaičiuoja, kad Vokietijos kompanijos pasiūlymas atsipirktų per 5-6 metus. Pirkimų komisija „WTE Wassertechnik“ pasiūlymą vertino 88,4 balais, o „Argintos“ – 65,6 balais. Buvo vertinama ne tik kaina, bet ir kiti rodikliai, tokie kaip statybos terminai, ir pan.
„Pagal teismo sprendimą, gavus VPT sutikimą galimas ir pirkimo nutraukimas. Čia reikės labai rimtai apsispręsti. Matote – pirkimo procedūros labai ilgos ir sudėtingos todėl, kad visą laiką jas ginčija. Anksčiau savivaldybė pirko ir bylinėjosi dvejus metus. Dabar čia jau pusę metų bylinėjamės. Jei paskui vėl pirkimas ir vėl bylos – tai niekada nesibaigs“, – apgailestauja V.Šakėnas.
VPT: juk tai ne pirkimo dokumentas
VPT vadovė Diana Vilytė 15min paaiškino, kad savo poziciją VPT teikė teismui ir aiškiai nurodė, kad pirkimų planas nelaikytinas pirkimo dokumentu.
„Pirkimo formali pradžia yra paskelbus informaciją mūsų informacinėje viešųjų pirkimų sistemoje. Kai atsiranda skelbimas – tai laikoma pirkimo pradžia. O pabaiga – pasirašius sutartį“, – sako D.Vilytė.
Ji tikino, kad nesusipažino su teismo sprendimu, todėl nuo detalių susilaikė. Tačiau VPT vadovė svarstė, kad galbūt teismas situaciją aiškino plačiau – rinkai buvo žinoma, kokia ES parama projektui preliminariai skirta.
„Kai ministras skiria paramą, tai būna žinoma ir tai yra fiksuojama. Tokia hipotetiška vertė yra žinoma rinkai. Bet jei taip formaliai žiūrėti – pirkimo vertė būna arba dokumentuose nurodyta, arba nenurodyta. Mes teismui teikdami komentarą taip ir pasakėme – formaliai pirkimo dokumentuose pirkimo vertė nebuvo nurodyta“, – sako D.Vilytė.
Ji akcentavo, kad pirkimas prasideda tik tuomet, kai paskelbiami pirkimo dokumentai.
„Pirkimo planas nėra pirkimo dokumentas. Jis yra įstatymo įtvirtinta prievolė paviešinti pirkimų planus“, – sakė D.Vilytė ir pažymėjo, kad „Utenos vandenys“ turės priimti sprendimą dėl pirkimo baigties.
Pirkimų ekspertė: dabar bus taikoma visiems
Kaip bepasibaigtų „Utenos vandenų“ dumblo apdorojimo projektas, teismų suformuota praktika lieka visoms perkančiosioms organizacijoms.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė Laura Ziferman, susipažinusi su nutartimi, aiškino, kad nuo šiol perkančiosios organizacijos turi būti labai atsargios planuodamos pirkimus ir ypač jų biudžetą.
„Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) perkančiosioms organizacijoms užkėlė itin aukštą biudžetavimo kartelę. Teismas prilygino pirkimo plane nurodytą pirkimo vertę pirkimui skirtam biudžetui. Iki šiol buvo laikomasi pozicijos, kad tai, kas nurodyta pirkimų plane, neįpareigoja perkančiosios organizacijos. Pirkimų plane nurodytą sumą ji galėjo keisti priklausomai nuo pasikeitusios situacijos: keičiasi apimtis, rinkos sąlygos, gaunami geresni pasiūlymai ir pan.“, – aiškina teisininkė.
Tokią praktiką LAT iš esmės keičia ir aiškina, jog pirkimų planas yra įpareigojančio pobūdžio, ir pirkimo metu perkančioji organizacija nuo jo nukrypti negali, vertina L.Ziferman.
Pirkimo plano tikslas turėtų išlikti indikacinio preliminaraus pobūdžio, ką ir suponuoja pats žodis planas, o ne įpareigojančio pobūdžio, – teigia L.Ziferman.
„Visi argumentai, kad pirkimo plane nurodyta vertė yra tik preliminari, ir ji nebuvo pakartota pirkimo sąlygose, teismui nebuvo svarbūs. Šis išaiškinimas yra itin svarbus nuo liepos 1 d. įsigaliojusio Viešųjų pirkimų įstatymo kontekste. Pagal šį pakeitimą, perkančiosioms organizacijoms draudžiama didinti pirkimo biudžetą pirkimo metu. Vadinasi, pagal teismo išaiškinimą, perkančiosios organizacijos ne tik, kad negalės nukrypti nuo jau konkretaus pirkimo metu nusistatyto biudžeto, bet ir nuo metų pradžioje daromo pirkimo plano biudžeto“, – sako L.Ziferman.
Viena vertus, toks įstatymo reikalavimas teisininkei atrodo pagrįstas – perkančiosios organizacijos bus priverstos atsakingiau planuoti savo biudžetus.
„Tačiau reikėtų pasverti ir realias perkančiųjų organizacijų galimybes labai tiksliai susiplanuoti biudžetą. Tokiems skaičiavimams reikalingi specializuoti ir labai kompetentingi resursai. Be to, būkime atviri, kad perkančiosios organizacijos kartais stokoja resursų ir kompetencijos vien tik atlikti formalias pirkimo procedūras, jau net nekalbant apie jų galimybes tinkamai nustatyti biudžetą ir jo prielaidas“, – abejoja „Ellex Valiunas“ partnerė.
Siūlo kainos visai nenurodyti
Anot L.Ziferman, neprotinga būtų reikalauti perkančiosios organizacijos kaupti tokius specializuotus ir kompetentingus resursus vienetinio ar itin technologiškai kompleksinio pirkimo atveju. Be to, tokiems skaičiavimams dažnai pritrūksta ir laiko.
„Ne vienas perkančiųjų organizacijų projektas yra finansuojamas ES lėšomis. Pirkimų biudžetą jos turi nurodyti dažniausiai dar aplikuodamos dėl ES pinigų. Tam jos turi rengti šimtalapę paraišką, o dabar dar turės ir pasidaryti itin tikslų biudžetą. Kažin ar tai yra įmanoma“, – sako L.Ziferman.
Ji vertina, kad ankstesnė sistema organizacijoms buvo geresnė – jos turėjo galimybę pasididinti biudžetą, paaiškėjus, kad jis apskaičiuotas neteisingai ar kažkas neįvertinta.
„Pirkimo plano tikslas turėtų išlikti indikacinio preliminaraus pobūdžio, ką ir suponuoja pats žodis planas, o ne įpareigojančio pobūdžio“, – teigia L.Ziferman.
Siūlymas perkančiosioms organizacijoms būtų apskritai neskelbti pirkimo vertės plane, – pataria L.Ziferman.
Pirminį metinį planą perkančiosios organizacijos skelbia iki kovo 15 d., tačiau vėliau jis gali būti atnaujinamas. Todėl teisininkė rekomenduoja, siekiant išvengti pažeidimų, nuolat atnaujinti pirkimų planą.
„Perkančiosios organizacijos prieš skelbdamos pirkimą, turėtų dar kartą pasitikrinti pirkimų plane nurodytą sumą ir, jei reikia, pakeisti, patikslindamos planą“, – išeitį mato L.Ziferman.
Arba kita išeitis – kainos nenurodyti visiškai.
„Siūlymas perkančiosioms organizacijoms būtų apskritai neskelbti pirkimo vertės plane. Įstatyme nėra pareigos plane nurodyti pirkimo vertę. Galima apsiriboti tik pirkimo pavadinimu ir pirkimo būdu paskelbimu“, – pastebi teisininkė.
Vokietijos kompanijos atstovai: neturime paaiškinimų
„WTE Wassertechnic“ antrinė įmonė Lietuvoje 15min atsiųstame komentare teigė, kad per 20 metų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pirmą kartą „trūksta racionalių argumentų“.
„Mes, Lietuvoje dirbantys WTE pasitelkti specialistai, turėdami apie 20 metų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose patirtį, nerandame racionalių argumentų WTE juristams ir techniniams specialistams Vokietijoje paaiškinti, kodėl 3 skirtingi Lietuvos teismai sugebėjo perkančiosios organizacijos paskelbtą planuojamų pirkimų suvestinės dalį prilyginti (…) pirkimo dokumentui“, – atsakė bendrovės atstovai.
„Arginta“: nuo mūsų slepiama informacija
Tuo tarpu „Utenos vandenų“ konkurse dalyvavusi „Arginta“ patikina, kad „Utenos vandenys“ slėpė nuo bendrovės kito tiekėjo pasiūlyme nurodytus ekonominius perkamos įrangos parametrus. Dėl to taip pat teko aiškintis teisme, tačiau teismo nurodymų Utenos bendrovė nevykdo.
„Utenos vandenys“ iki šiol niekam neatskleidė „kito“ tiekėjo pasiūlymo ekonominių įrangos parametrų, konkrečiai: įrangos dumblo apdorojimo procese suvartojamų elektros, šilumos ir cheminių reagentų kiekių bei rūšių ir pagaminamos energijos kiekių”, - teigia „Argintos“ direktorius Artūras Mrazauskas.
Jis piktinasi, kad, „Utenos vandenys“ neturi teisės vertinti kito tiekėjo pasiūlymo, kadangi jis neatitinka viešojo pirkimo dokumentų ir tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. O be to, vokiečių įmonės pasiūlymas iki šiol taip ir nebuvo atskleistas.
„Tiekėjo kvalifikacijos, jo pasiūlymo duomenų techninės dalies slėpimas nuo kitų tiekėjų yra priemonė neskaidriai vykdyti pirkimus”, - pažymi „Argintos“ vadovas.
Anot jo, teismai ne kartą yra pripažinę, kad slepiant tiekėjo kvalifikacijos, jo pasiūlymo duomenis, pirkimas yra neskaidrus.
„Savo pasiūlymo ekonominio naudingumo duomenis UAB „Arginta“ yra atskleidusi „WTE Wassertechnik“ ir jos partneriams iškart, kai tik šie to paprašė ir niekada nedraudė „Utenos vandenims“ jų atskleisti kitiems tiekėjams. Iš šios aplinkybės jūs galite įsitikinti, kad UAB „Arginta“ elgesys atitinka teismų nustatytus skaidrumo kriterijus, o UAB „Utenos vandenys“ ir „WTE Wassertechnik“ elgesys neatitiko, nes jie slėpė šiuos duomenis“, - sako A.Mrazauskas.
