„Didžiausia problema yra ta, kad eksporto srityje neturime išvežamų atliekų, nes tiesiog išrašomos pažymos be surinktų atliekų – yra jau ne viena byla apie tai per generalinę prokuratūrą. Tokiu atveju atliekos yra net nesurenkamos, bet išrašomos pažymos apie nieką, bet jos kainuoja“, – laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo M. Varaška.
Gamintojų ir importuotojų atstovai moka už atliekų tvarkymą dideles sumas – apie kelis tūkstančius litų už toną – tie pinigai yra perkeliami ant vartotojų pečių
Pasak jo, gamintojų ir importuotojų atstovai moka už atliekų tvarkymą dideles sumas – apie kelis tūkstančius litų už toną – tie pinigai yra perkeliami ant vartotojų pečių.
„Mokate didesnę kainą parduotuvėje. Jeigu elektronikos atliekų tvarkymo sektorius veiktų sklandžiai, jeigu patys gamintojai, importuotojai dėl tinkamų teisės aktų pakeitimo galėtų surinkti atliekas ir jas perduoti atliekų tvarkytojams, tai ne jiems reikėtų mokėti už elektroniką, bet patys atliekų tvarkytojai dar turėtų susimokėti už šias žaliavas, kurios yra pakankamai brangios. Tokiu atveju mes galėtume kalbėti, jog elektronikos kainos lentynose taptų trimis, penkiais, o kai kurios kategorijos ir dešimčia procentų pigesnėmis“, – teigė M. Varaška.
Jo teigimu, tokiu atveju būtų išlošta ir tarptautiniame sektoriuje, nes Lietuvos elektronikos gamintojai ir importuotojai taptų konkurencingesni parduodant, perkant ir įsigyjant elektroniką, kuri dabar mūsų šalyje, anot jo, yra santykinai brangi.
Visą laidos „Ryto espresso“ įrašą klausykite čia.