Parkas buvo įrengtas, 2014 metų spalį gavus 341,2 tūkstančių litų (98,8 tūkst. eurų) ES paramą. Už tai įrengti takai, suoleliai, medinės skulptūros. Pagal paramos skyrimo taisykles, miško savininkas turėjo išlaikyti rekreacinį parką penkerius metus.
Todėl šiais metais šalia įvažiavimo į parką lankytojus pasitinka lentelė, kad tai privati valda, o visas medines skulptūras savininkas gali nors ir sudeginti.
Šis privačiame miške įrengtas rekreacinis parkas – vienas iš daugelio Lietuvoje.
15min ne kartą rašė apie sunkiai pasiekiamus už ES lėšas įrengtus parkus, kurie dūla be lankytojų, nes į juos kartais net nuorodų nebūna. Įtarta, kad savininkams svarbiau įsisavinti ES paramą, tačiau jo prieinamumas nėra svarbu. Žemės ūkio ministerija jau yra sustabdžiusi ES paramos skyrimą tokiems tikslams, o ekspertai teigia, kad tokie įrengti parkai padarė daugiau žalos nei naudos.
Dokumentai rodo, kad paramą prieš šešerius metus gavo miško savininkas Juozas Kaziukonis.
Pramogos jau neprieinamos
„Sveiki atvykę“ – sveikinasi prie automobilių aikštelės stovinti medinė arka, o greta įrengti stendai sako, jog viskas čia padaryta už Europos Sąjungos pinigus.
Europa investuoja į kaimo vietoves, ir šios investicijos tikslas – miško sklypo pritaikymas rekreacijai.
Veikiantį parką praėjusiais metais surado ir aprašė tinklaraščio „Nesėdėk namuose“ autoriai, jų pasakojimą publikavo ir 15min. Jie taip pat stebėjosi, kad parką rasti yra sudėtinga, nors parke įrengtos sūpynės, čiuožyklos, laipynės. Čia net buvo darbo valandos, bet dabar į parką žengti jau nevalia – privati valda.
Tokių už ES paramą įrengtų rekreacinių parkų, kurie vėliau virto privačiomis valdomis, gali būti ne vienas. Paramą 2014 metais gavo dešimtys privačių miškų savininkų, todėl dabar jie su savo teritorija gali daryti ką tik nori. Blogiausia yra tai, kaip sako gamtininkas Andrejus Gaidamavičius, savininkai į tas teritorijas nieko neįleidžia, nors miškuose visuomenė turi teisę lankytis. Bet čia miškai jau virtę privačiais parkais.
Parkų po laiko niekas netikrina
Šiuos projektus administruoja ir tikrina Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau NMA), kontrolės laikotarpis trunka penkerius metus.
„Pasibaigus kontrolės laikotarpiui ir pareiškėjo įsipareigojimais, NMA neturi teisinių galimybių toliau vykdyti kontrolę ir patikrinimus. Tokių vietų tolimesne priežiūra turėtų pasirūpinti miškų savininkai“, – teigia ministerija.
Visuomenininkas A.Gaidamavičius sako, kad buvo padaryta klaida, kai ES investicijos į rekreaciją buvo nesusietos su dokumentais, kuriuose yra pažymėtos visos rekreacinės zonos.
„Dėl to iš Kaimo plėtros programos buvo iššvaistyti milijonai eurų kuriant visokius pažintinius takus privačiose miško valdose su itin menkais savininkų įsipareigojimais, t.y. leisti tais takais visuomenei naudotis tik 5 metus“, – teigė A.Gaidamavičius.
Jo pastebėjimu, dalis takų sukurti netinkamose vietose, nemokšiškai ir galimai plaunant pinigus. „Per tuos 5 metus jie taip ir neatliko pažintinių takų funkcijos“, – teigė visuomenininkas, ne kartą kovojęs su miškų kirtimu Labanoro girioje.
Žemės ūkio ministerija savo komentare teigia, kad „šia paramos priemone buvo siekiama paskatinti ir padėti įrengti daugiau poilsio ir pramogų vietų Lietuvoje“, tačiau ministerija sako nerenkanti informacijos apie anksčiau įrengtus parkus.
Niekam neleis įžengti į mišką?
Parama tokių parkų steigimui buvo sustabdyta praėjusiais metais po 15min publikacijų, tačiau kas bus iš tų, kurie anksčiau įrengti? Tolesnis jų likimas gali būti įvairus, sako A.Gaidamavičius.
„Vieni tiesiog apleisti ir užaugo krūmais, kitų takų suoliukus bei kitą infrastruktūrą savininkai pardavė arba išsivežė į savo sodybą, bet labiausiai nerimą kelia tie pažintiniai takai, kuriuose po tų 5 metų savininkai tiesiog uždraudė lankytis“, – teigė jis.
Miško savininkai, pasak jo, tokiu būdu įsiteisino draudimą lankytis privačioje miško valdoje, nors pagal įstatymus visuomenei turi būti atviri visi miškai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos.
„ES paramos dalintojai turi už tai prisiimti atsakomybę“, – mano jis.
Kai kur, prisidengiant skambiais paramos pavadinimais, miško ekosistema buvo sunaikinta, miškai, kur buvo sukurti tokie takai, buvo taip išretinti, kad medžiai dabar griūva nuo vėjų.
Lankytis nedraudžiama, bet naudotis negalima
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis primena, kad lankymasis miškuose – tiek privačiuose, tiek valstybiniuose – yra laisvas, išskyrus įstatymais nustatytus atvejus, kada draudžiama lankytis pašaliečiams.
„Jei įrengta infrastruktūra, stovi pastatai ir pan., tai jais naudotis paprastai padorus pašalietis be savininko sutikimo neims“, – sako jis, pridurdamas, kad privatus miškas yra privati valda.
A.Gaižutis irgi sutinka, kad padaryta klaidų skirstant paramą. Pasak jo, biurokratai nesugebėjo suprasti, kaip didinti rekreacinių vietų prieinamumą, be to, kai kurie NT vystytojai galėjo taip pasikelti turto vertę.
