ESO 2012-2018 m. nepagrįstai 4 iš 10 atvejų elektros nutrūkimus priskirdavo nenugalimiems atvejams, ir dar 4 iš 10 – išorinio poveikio priežastims, praėjusią savaitę nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT). Dėl to kitąmet valstybės valdomai įmonei gali būti nustatyti mažesni tarifai, lemsiantys finansinius praradimus.
Tačiau iki šiol ESO egzistuoja praktika, kad atlyginimai susieti su techniniais rodikliais, kuriuos skaičiuoja tik pati bendrovė.
ESO atlyginimai susideda iš dviejų dalių – be įprasto atlyginimo, kartą per metus išmokama premija arba bendrovės vadinama „kintama atlygio dalis“ (KAD) už pasiektus veiklos rezultatus.
Pavyzdžiui, generalinis direktorius Mindaugas Keizeris šiemet pirmą pusmetį uždirbo 36,36 tūkst. eurų, o papildomas KAD už pernai – 25,2 tūkst. eurų, nurodoma finansinėje ataskaitoje. M.Keizeris ESO vadovauti pradėjo pernai spalio 8 d., tad KAD sugebėjo uždirbti trumpiau nei per tris mėnesius.
Pernai ESO generaline direktore iki rugpjūčio buvo Dalia Andrulionienė – jai pernai išmokėta 31,4 tūkst. eurų atlyginimų suma, o KAD už 2017 metus – 29,8 tūkst. eurų.
15min žiniomis, tinklo patikimumo rodikliai kasmet yra tarp įmonės tikslų, su kuriais siejami ir uždarbiai.
Pavyzdžiui, 2013 metais tuometinės LESTO tikslai buvo penki: elektros energijos persiuntimo nutraukimo dažnis (SAIFI), elektros persiuntimo nutraukimo trukmė (SAIDI), klientų nuomonės rodiklis, elektros energijos skirstymo sąnaudų (nuostolių) rodiklis ir įmonės finansinės vertės rodiklis.
Taip pat ne tik vadovams – kiekvienam ESO darbuotojui nustatomi individualūs tikslai, ir tinklo darbuotojų dalis KAD įprastai priklauso nuo tinklo patikimumo rodiklių. Tik vadovams KAD sudaro didesnę atlygio dalį.
ESO bendrovė yra atsakinga už pasiektus rodiklius, pati juos fiksuoja, registruoja, ir atitinkamai, su tuo susieti darbuotojų atlyginimai.
Tikina, kad premijos – už nepagražintus rodiklius
ESO paaiškina, kad įmonės vadovų atlyginimų dalis priklauso nuo bendro patikimumo rodiklių dydžio, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių jos atsirado. O VERT tyrimas 2012-2018 m. kvestionuoja atjungimų priskyrimą konkrečioms priežastims (tarp jų ir „force majeure“).
„VERT tyrimo rezultatai yra tik dalis to, kas vertinama ESO vadovų atlygyje. Kartu vertinami ir kasmet nustatomi įmonės vadovų tikslai, kurie taip pat lemia dalį vadovų atlygio. Tikslų formuluotės ir svoriai keičiasi kasmet“, – teigiama ESO komentare.
Pasak bendrovės, vienas iš rodiklių, lemiančių vadovų atlygio kintamąją dalį, yra patikimumo rodiklių reikšmės.
„Šiuo metu elektros energijos ir gamtinių dujų patikimumo rodiklių reikšmė sudaro 20 proc. kintamos įmonės vadovų atlygio dalies. Nuo ESO įsteigimo pradžios minėtasis tikslas elektros energijos dalyje apima bendrą rodiklio dydį, įtraukiant atjungimus dėl „force majeure“ aplinkybių“, – teigiama komentare.
15min pasiteiravo, ar tokia ESO praktika, kai atlyginimai priklauso nuo rodiklių, kuriuos registruoja tie patys darbuotojai, neskatina manipuliacijų.
„Vadovų atlygį sieti su bendrovės tikslais ir rezultatais ne tik gera, bet ir daugelyje kitų – privataus ar valstybės sektoriaus – įmonių taikoma praktika. Bendrovės tikslai apima sritis, kurios yra svarbios įmonės akcininkams, klientams ir kitoms suinteresuotoms šalims. Tinklų patikimumas – viena svarbiausių sričių, ne tik pačiai įmonei, bet ir klientams, dėl to ši sritis įtraukta tarp bendrovės tikslų, o nuo šių pasiekimo priklauso ne tik įmonės darbuotojų, bet ir vadovų atlygių kintamosios dalys“, – teigiama komentare.
Patikinama, kad 2018 m. pabaigoje įmonei pradėjus vadovauti naujos sudėties valdybai nedelsiant imtasi priemonių, vidinių procedūrų ir tvarkų koregavimo, kad rodikliai būtų fiksuojami skaidriai, tiksliai ir nuosekliai, atitinkamai planuojame veiklą ir rengiame veiklos ataskaitas.
„Finansiniai rodikliai yra periodiškai audituojami, veiklos rodikliai periodiškai skelbiami ir teikiami reguliuojančioms ir veiklos priežiūrą vykdančioms institucijoms“, – rašoma ESO atsakymuose.
Aiškina, kad VERT rodiklius traktavo skirtingai
„Ignitis grupės“ valdoma ESO aiškina, kad VERT sprendimas buvo priimtas dėl skirtingo traktavimo – bendrovė ir VERT skirtingai traktuoja, kokioms kategorijoms reikia priskirti elektros tiekimo atjungimų priežastis.
„Be to, VERT tam tikrais klausimais, teisinio reguliavimo nebuvimą ir jo neapibrėžtumą aiškina ESO nenaudai“, – teigiama komentare.
Bendrovė aiškina, kad registruojami visi elektros energijos nutrūkimai, ir planiniai, ir neplaniniai, tačiau skiriasi vertinimas dėl to, kuriai kategorijai nutrūkimus priskirti. Tai neturi įtakos operatyviam elektros energijos tiekimo atkūrimui.
„Skirtingas kvalifikavimas neturi įtakos klientams, nes jiems svarbu ne elektros atjungimų priežasčių priskyrimas, o tinkamas informavimas ir operatyvus elektros tiekimo atkūrimas. VERT savo tyrime pažymi, jog klientai buvo tinkamai informuojami (96 proc. atvejų) ir elektros energijos tiekimas atkuriamas laiku“, – teigiama komentare ir išsakomi lūkesčiai, kad VERT patikslins reglamentavimą siekiant ateityje išvengti dviprasmybių.
Problemą spręs automatizavimu
ESO pažymi, kad 2018 m. pabaigoje sujungusi teritorines dispečerines į vieną, pradėjo papildomus automatizuotus veiksmus rodiklių fiksavimo tikslumui, rodiklių aprašymo praktikos suvienodinimui.
„Papildomai periodiškai gamtinių reiškinių fiksavimo formaliam pagrindimui renkame Hidrometeorologijos tarnybos oficialius dokumentus, parengėme „force majeure“ tvarkos atnaujinimo projektą ir įgyvendiname kitas priemones“, – rašo ESO.
