Po šio sprendimo „Foxpay“ nebegali teikti jokių finansinių paslaugų.
Po Lietuvos banko sprendimo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, „Foxpay“ privalo informuoti klientus apie atsiskaitymo su jais tvarką. Klientai, kurie turi lėšų šioje bendrovėje esančiose sąskaitose, dėl jų grąžinimo turi kreiptis tiesiogiai į „Foxpay“. Lėšos klientams turi būti grąžinamos į kliento nurodytą sąskaitą kredito, elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje.
Skandalas dėl „Foxpay“ įsisuko birželio pradžioje, kai 15min publikavo žurnalistinį tyrimą apie tai, kad Lietuvos fintech įmonių grupę „iSun“, kuriai priklauso elektroninių mokėjimų bendrovė „FoxPay“, oficialiai valdo verslininkė Ieva Trinkūnaitė, tačiau didelę įtaką šiuose versluose turi už finansinius nusikaltimus kalėjęs jos sugyventinis Vilhelmas Germanas, prieš dešimtmetį kriminalinėse naujienose figūravęs Viliaus Židelio pavarde.
Šiuo metu teisėsauga vykdo ikiteisminį tyrimą, susijusį su technologijų bendrovės „Foxpay“ veikla. Tyrimo metu atliktos 32 kratos, surasta didelė pinigų suma, meno kūrinių, laikrodžių, taip pat areštuotas 3 mln. eurų turtas. Įtarimai dėl turtinių nusikaltimų ir korupcijos pareikšti 7 asmenims.
Teisėsauga spalio viduryje pranešė, kad su „Foxpay“ susijęs didelės apimties ikiteisminis tyrimas vyksta tiek dėl turtinių nusikaltimų, tiek dėl korupcijos, galėjo būti legalizuota per 17 mln. eurų, mokėti 100 tūkst. eurų siekiantys kyšiai.
Pareigūnams atliekant ikiteisminį tyrimą, spalio viduryje buvo sulaikyti septyni įtariamieji, tarp jų – I.Trinkūnaitė, jos sugyventinis V.Germanas bei buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas.
Taip pat buvo sulaikyti, kaip skelbė portalas „15min“, trys buvę bei esami I.Trinkūnaitės ir V.Germano Šveicarijoje kurtos finansų technologijų grupės „iSun“ darbuotojai Alfonsas Ambrazas, Ingrida Jezepčikienė ir Karolina Diržininkienė.
I.Trinkūnaitė ir M.Navickas buvo paleisti už užstatus, kitiems įtariamiesiems taip pat skirtos švelnesnės kardomosios priemonės nei V.Germanui.
Nustatė daugybę pažeidimų
Tuo tarpu penktadienį elektroninių pinigų įstaigos licenciją "Foxpay" įmonei panaikinęs Lietuvos bankas pabrėžia, kad tyrimo metu „Foxpay“ veiklos trūkumų ir teisės aktų pažeidimų nustatyta visose tikrintose srityse.
Tyrimas nustatė, kad "Foxpay“ kontroliuojanti akcininkė Ieva Trinkūnaitė neatitinka akcininkams keliamų teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos banko teigimu, „Foxpay“ pažeidė ir pagrindinius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) reikalavimus:
- neužtikrino, kad jos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus kontrolė būtų veiksminga ir patikima. Įstaiga neužtikrino interesų konfliktų valdymo teikdama paslaugas klientams, susijusiems su kontroliuojančia akcininke ir valdybos nariais. Nesiėmus tinkamų priemonių susidariusioms interesų konflikto situacijoms valdyti, padidėjo su tuo susijusios PPTF rizikos;
- praktikoje vykdyti PPTFP procesai neatitiko vidaus procedūrų. Valdybos nariai ir darbuotojai, kurių funkcijos ir atsakomybė nebuvo tiesiogiai susijusios su PPTFP funkcijos vykdymu, buvo įsitraukę į PPTFP priemonių vykdymo procesus, su kontroliuojančia akcininke susijusių įmonių darbuotojams buvo teikiama informacija, susijusi su PPTFP priemonių įgyvendinimu, nesant tam nustatytų pagrindų;
- neužtikrino tinkamo klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo, įskaitant sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Nors „Foxpay“ didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientai sudarė didelę visos įstaigos klientų apyvartos dalį, tačiau šių klientų atžvilgiu įstaiga iš esmės nesiėmė tinkamų priemonių turto, lėšų šaltiniams nustatyti, netaikė papildomų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių;
- nenustatė pakankamų kliento dalykinių santykių, operacijų (sandorių) stebėsenos priemonių. Jos nebuvo tinkamos ir pakankamos siekiant laiku ir efektyviai aptikti neįprastą ir (ar) įtartiną kliento veiklą, ir (ar) mokėjimo operacijas, atlikti tinkamą jų tyrimą ir užtikrinti tinkamą PPTF rizikų valdymą, atsižvelgiant į „Foxpay“ klientų ir vykdomų operacijų keliamą riziką. „Foxpay“ ne visais atvejais pradėdavo vidinius tyrimus dėl įtartinų ar neįprastų piniginių operacijų arba jie buvo formalūs. Reikšmingą tikrinamojo laikotarpio dalį nebuvo vykdoma vidinių mokėjimų operacijų tarp „Foxpay“ klientų stebėsena;
- neužtikrino, kad būtų tinkamai nustatoma ir vertinama individuali klientų PPTF rizika. Atitinkamai įstaiga nesiėmė pakankamų priemonių kylančiai rizikai valdyti.
-
„Foxpay“ tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas tinkamas klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymas bei patikima, efektyvi ir tinkamai veikianti šios srities vidaus kontrolės sistema, kas sukėlė grėsmę elektroninių pinigų turėtojų (klientų) nuosavybei:
- neužtikrinusi tinkamo klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymo, tam tikromis datomis saugojimo sąskaitose saugojo mažiau klientų lėšų nei apskaičiuota saugotina klientų lėšų suma;
- nenustačiusi veiksmingų vidaus kontrolės priemonių, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką, įstaiga praktikoje neužtikrino nuolatinio, tinkamo klientų lėšų sutikrinimo, atskyrimo ir apsaugos reikalavimų vykdymo;
- neužtikrinusi veiksmingos vidaus informavimo sistemos klientų lėšų apsaugos srityje, neįgyvendino pareigos užtikrinti, kad jos vadovybė ir darbuotojai laiku gautų jų funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją apie įstaigos klientų lėšų apsaugos procesus;
- neįgyvendinusi vidaus audito vykdymo reikalavimų, neužtikrino tinkamo vidaus audito funkcijos vykdymo klientų lėšų apsaugos srityje, tinkamos auditoriaus atskaitomybės bei jo nepriklausomumo garantijos;
- neužtikrino tikslių duomenų teikimo priežiūros institucijai apie visas turimas specialiąsias sąskaitas, skirtas klientų lėšoms apsaugoti;
- neinformuodama Lietuvos banko, „Foxpay“ faktiškai vykdė veiklą per įmonę, susijusią su įstaigos kontroliuojančia akcininke, šios įmonės neįrašiusi į įstaigos vardu veikiančių tarpininkų sąrašą. Pažeidimo pavojingumą didino tai, kad įstaigoje vykdyta praktika, kai ši įmonė be pagrįsto pagrindo disponavo įstaigos klientų lėšomis. Foxpay klientų lėšų apsaugos vidaus kontrolės procesuose buvo dalinamasi įstaigos vidaus informacija, susijusia su klientų lėšomis ir finansiniais duomenimis, šios srities klausimai buvo derinami su įmonių, susijusių su įstaigos kontroliuojančia akcininke, darbuotojais.
-
„Foxpay“ taikytos tapatybės ir prieigos valdymo kontrolės procedūros turėjo trūkumų ir praktikoje neužtikrino, kad tapatybės ir prieigos valdymo procesas būtų įgyvendinamas tinkamai;
-
patikrinimo metu įstaiga Lietuvos bankui teikė netikslią ir neišsamią informaciją, todėl nebuvo užtikrintas patikrinimo proceso nuoseklumas.
Lietuvos banko pranešime teigiama, kad nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu su įstaiga kontroliuojančia akcininke artimais ryšiais susijęs, ne kartą teistas asmuo faktiškai dalyvavo įstaigos veikloje, nors įstaiga tą neigė. 15min vasarą pranešė, kad įmonių grupėje „iSun“ ir „Foxpay“, oficialiai valdomoje I.Trinkūnaitės, didelę įtaką turi jos sugyventinis, už finansinius nusikaltimus teistas Vilhelmas Germanas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė dėl šių ryšių „Foxpay“ pagrindinę akcininkę pripažino neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Ši aplinkybė kėlė pavojų įstaigos veiklos saugumui bei patikimumui.
„Nustatytus pažeidimus Lietuvos bankas įvertino kaip itin šiurkščius ir nenustatė pagrindo tikėtis, kad įstaiga gebėtų veikti stabiliai ir patikimai, užtikrintų tinkamą atitikties ir rizikų valdymo kultūrą, laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl to „Foxpay“ licencija buvo panaikinta“, – rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos bankas neplaninį „Foxpay“ patikrinimą pradėjo kovo mėn. Įstaigos veikla buvo reikšmingai apribota liepos mėn., vėliau vyko išsamus nustatytų pažeidimų ir įstaigos paaiškinimų vertinimas.
Elektroninių pinigų licencija „Foxpay“ buvo išduota 2017 m. rugsėjo pabaigoje. 2022 m. ją įsigijo dabartinė įstaigos kontroliuojanti akcininkė. Pagal pajamas iš licencijuotos veiklos „Foxpay“ tarp elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų užėmė 34-ąją vietą, pagal apyvartą – 41-ąją vietą.