Apie kainą – nė žodžio
Šią savaitę Dovydas iš Vilniaus pradėjo naudotis „Citadele“ interneto banko paslaugomis. Nusprendęs atlikti pervedimą į sąskaitą kitame Lietuvos banke, jis pasirinko ne standartinį, o skubų būdą.
„Pamaniau, kad tai man kainuos gal ne 50 centų, o eurą, todėl nesukau galvos. Nebuvo jokio perspėjimo ar bent menkiausios užuominos, kiek pavedimas gali kainuoti“, – 15min aiškino pašnekovas.
Tačiau suma, kuri buvo nuskaičiuota nuo jo sąskaitos, vilnietį šokiravo.
„Atlikęs pervedimą pastebėjau, kad buvo nuskaičiuoti 29 eurai nuo sąskaitos. Pagalvojau, kad kažkokia klaida. Pasiskambinau į banką, ir mane patikino, kad toks įkainis už skubų pavedimą, kuris bus atliktas per 1 valandą“, – pasakojo Dovydas.
Atlikęs pervedimą pastebėjau, kad buvo nuskaičiuoti 29 eurai nuo sąskaitos. Pagalvojau, kad kažkokia klaida, – pasakojo Dovydas.
Ar konkreti suma už paslaugą turi būti nurodyta šalia?
„Citadele“ banko rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Rasa Petruškevičiūtė aiškino, kad bankų rinkoje įprasta praktika taikyti papildomą mokestį už skubų mokėjimą, kuris iš banko išsiunčiamas nedelsiant.
„Tokiems mokėjimams atlikti šiuo metu reikia papildomų technologinių ir žmogiškųjų resursų“, – teigė ji.
Į klausimą, kodėl atliekant pervedimą ir pasirinkus skubų mokėjimo tipą šalia nėra nurodyta, kiek tai papildomai kainuos, pateikė tokį atsakymą.
„Šiuo metu mūsų interneto banke, pasirinkus skubų mokėjimą, klientui šalia pateikiame įspėjimą, kad pritaikysime didesnį nei įprasta mokestį, ir pateikiame nuorodą į įkainius, kur klientai gali rasti išsamią informaciją“, – dėstė R.Petruškevičiūtė.
Tokį banko žingsnį kritikavo asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. Jo teigimu, konkreti suma už paslaugą privalo būti parašyta.
„Neabejotinai. Pasakyti, kad yra taikomi didesni negu įprasti tarifai, yra tas pats, kas nepasakyti nieko. O kokie tie didesni – ar centu, ar 29 eurais?“ – klausė jis.
Pasakyti, kad bus jums taikomi didesni negu įprasti tarifai yra tas pats, kaip nepasakyti nieko. O kokie tie didesni – ar centu didesni, ar 29 eurais didesni? – klausė K.Kupšys
Latviai ir estai moka mažiau
Be to, už tą pačią skubaus tarpbankinio pervedimo paslaugą „Citadele“ banko padalinyje Latvijoje reikėtų sumokėti mažiau – 20 eurų, o Estijoje – 10 eurų. Taigi Lietuvos klientai priversti mokėti daugiau už to paties banko paslaugą nei kaimynai.
„Įvairių produktų ir paslaugų kainos skiriasi tarp šalių, atsižvelgiant į vietinių rinkų situaciją“, – nedaugžodžiavo „Citadele“ banko rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė.
Panaši situacija yra ir kituose bankuose. Pavyzdžiui, „Swedbank“ Lietuvoje skubaus pervedimo paslauga kainuoja 26 eurus, Latvijoje – 15 eurų, Estijoje – pervedant iki 10 tūkst. eurų – 7 eurus.
„Lyginti banko paslaugų įkainius skirtingose rinkose nėra tikslinga, nes iš esmės skiriasi bankų veikimo skirtingose rinkose sąlygos, konkurencinė aplinka, patiriami kaštai ir kiti paslaugų kainai įtakos turintys veiksniai.
Palyginimui galima išvesti tokią paralelę – nuvykę į užsienio šalį, jūs už degalus taip pat mokėsite didesnę ar mažesnę kainą nei Lietuvoje, automobilio parkavimo mokestis taip pat nebus identiškas Lietuvoje taikomam mokesčiui“, – teigė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
SEB banko padaliniuose Baltijos šalyse mokesčio dydžiai irgi skiriasi.
„Baltijos šalyse veikia kaip atskiros SEB grupės įmonės, todėl negalime pakomentuoti įkainių Latvijoje. (...) Skubūs pervedimai atliekami rankiniu būdu, jiems turime skirti papildomų administracinių, žmogiškųjų resursų“, – aiškino SEB banko komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė.
Skubius mokėjimus keičia momentiniai
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius sako, kad apskritai skubūs tarpbankiniai mokėjimai yra nepopuliarūs.
„Tai gali būti aktualu nebent verslo įmonėms. (...) Tais atvejais, kai norima, sakykime, stambią sumą pervesti kuo skubiau. (...) Privataus asmens gyvenime, manyčiau, nėra jokios prasmės naudotis tokiomis paslaugomis ir, apskritai, dera, turbūt, orientuotis į momentinius mokėjimus“, – pastebi K.Kupšys.
Apskritai, dera, turbūt, orientuotis į momentinius mokėjimus, – pastebi K.Kupšys.
Lietuvos banko rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius aiškino, kad momentiniai mokėjimai – tai pervedimai iš sąskaitos, kuriuos gali atlikti gyventojai, įmonės ir viešojo sektoriaus institucijos gavėjams į sąskaitas, atidarytas pas kitus bankus ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus.
„Momentiniai mokėjimai vykdomi tik tarp mokėjimo paslaugų teikėjų, kurie pasirengę teikti tokią paslaugą. (...) Šiuo metu Lietuvoje momentinių mokėjimų paslaugą teikia šie bankai: SEB, „Swedbank“, Šiaulių bankas (kol kas tik pasirengęs gauti momentinius mokėjimus) ir elektroninių pinigų įstaiga Paysera“, – dėstė T.Karpavičius.
Momentiniai pervedimai vykdomi visą parą visomis metų dienomis. Paprastai jiems įvykdyti pakanka kelių sekundžių, kartais procesas gali užtrukti iki 10 sekundžių.
Palyginimui, skubūs pervedimai į kitų bankų sąskaitas užtrunka iki kelių valandų ar dienų, jei siuntėjas pervedimą atlieka pasibaigus bankų darbo valandoms.
Šiuo metu maksimali suma, kurią galima pervesti momentiniu mokėjimu, – 15 tūkst. eurų. Nuo 2020 m. liepos ši suma didėja iki 100 tūkst. eurų.
Su tuo, kad skubius mokėjimus keičia momentiniai, sutinka ir bankų atstovai.
„Šiuo metu jau daugiau nei 60 proc. mokėjimų SEB banke atliekami kaip momentiniai mokėjimai“, – teigė J.Bazevičiūtė.
„Swedbank“ atstovas spaudai sakė, kad sąvoka „skubus mokėjimas“ kaip ir nebeaktuali, „nes visi momentiniai mokėjimai yra atliekami per kelias sekundes“.
„Citadele“ banko atstovė informavo, kad momentinius mokėjimus pristatys lapkričio mėnesį.
