Moterys uždirba mažiau, bet moka daugiau
„Kai kurie prekiniai ženklai kuria nereikalingus produktų skirstymus pagal lytis, kur dažnai vienintelė tokių produktų skiriamoji savybė yra rožinė, glamūrinė pakuotė. Tokie produktai dažniausiai kainuoja daugiau nei toks pat vyriškas atitikmuo. Štai šitas kainų skirtumas yra vadinamas rožiniu mokesčiu (angl. pink tax).
Skaičiuojama, kad moterys būna priverstos vidutiniškai mokėti 8 proc. daugiau už tuos pačius produktus“, – sakė tarptautinė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ paslaugų mažmeninės prekybos tinklams vadovė Baltijos šalims Žaneta Simonaitytė.
Trečiadienį vykusioje Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje ji kalbėjo, kad 52 proc. Europos moterų vos pakanka lėšų baziniams poreikiams (sumokėti už maistą, būstą ir pan.) patenkinti. Atitinkamai – 43 proc. vyrų.
„Atlyginimų skirtumai Europoje kai kuriose šalyse siekia iki 30 proc. Beje, Lietuvoje yra 14 proc. Lyčių lygybės atlyginimuose mums gali dar tekti laukti bent 60 metų“, – teigė Ž.Simonaitytė.
Atlyginimų skirtumai Europoje kai kuriose šalyse siekia iki 30 proc. Lyčių lygybės atlyginimuose mums gali dar tekti laukti bent 60 metų, – teigė Ž.Simonaitytė.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis vyrų darbo užmokestis popieriuje siekė 1 396,7 euro, tuo tarpu moterų – 1 237,3 euro. Tai reiškia, kad moterys vidutiniškai uždirba 159,4 euro mažiau.
Rožinis mokestis: vieni atsisako, kiti vis dar taiko
Ž.Simonaitytė užsiminė apie #EndPinkTax (liet. nutraukite rožinius mokesčius) judėjimą, į kurį jau reaguoja kai kurie pardavėjai ir prekybininkai.
Pavyzdžiui, skutimosi priemonių gamintoja „Harry's“ atsisakė produktus skirstyti pagal lytį. Arba JAV el.parduotuvė „Boxed“ sumažino kainas „moteriškiems“ produktams, jei „vyriškas“ atitikmuo yra pigesnis.
O kaip yra Lietuvoje?
„Lietuvai rožinis mokestis irgi būdingas, ypač kalbant apie kosmetikos, higienos prekių kainas. Tiesa, su lygių galimybių įstatymais tai nesikerta tol, kol bet kurios lyties asmuo gali įsigyti bet kurią prekę. Jei būtų apribojimai vyrams įsigyti prekes su „moteriškomis“ etiketėmis, o moterims – su „vyriškomis“, tai būtų įstatymų pažeidimas“, – 15min komentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas.
Jis sako, kad žvelgiant kultūriškai galima daryti prielaidą, jog „moteriška“ etikete pažymėtos kosmetikos, higienos prekės kartais yra brangesnės dėl to, kad gamintojai pasinaudoja kultūrine norma, jog moterys privalo labiau rūpintis savo išvaizda, skirti tam daugiau dėmesio ir pinigų.
„Būna, kad gamintojai naudoja brangesnes prekės sudedamąsias dalis, nes teigia, kad moterys nori rafinuotesnių, kokybiškesnių produktų. Bet būna ir akivaizdžių pavyzdžių (tiesa, juos esu pastebėjęs užsienio tyrimuose, ne Lietuvoje), kai prekės identiškos, tik skiriasi kaina ir pakuotė“, – teigė ekspertas.
D.Paulauskas atkreipia dėmesį, jog mūsų aplinka, vartojimo prekės tampa tiek sugrupuotos į „juoda“ ir „balta“, „vyriška“ ir „moteriška“, kad sukelia įspūdį, tarsi moterys ir vyrai yra tiek beprotiškai skirtingi, kad jiems reikia gaminti net atskiras prekes: atskiras dantų pastas, skustuvus, ausų krapštukus ir t. t.