Keletą dešimtmečių valstybė daugiau nei dešimtadalį valstybės miško laiko rezerve ir nieko su juo nedaro, o tai yra apie 250 tūkst. hektarų miškų.
Žemės ūkio ministerija pasiūlė, o Aplinkos ministerija neprieštaravo, kad pusė jų būtų panaudota nuosavybės teisėms atkurti už negrąžintą žemę miestuose.
„Ta idėja tęsiasi ilgai, tie miškai buvo rezervuoti. Galbūt buvo idėjos, kad juos reikia parduoti iš aukciono, po to tuos pinigus kaip kompensaciją mokėti. Buvo kitų siūlymų. Turbūt nebuvo apsisprendimo ir politinės valios“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Skaičiuojama, kad miestuose yra negrąžinta apie 8 tūkst. hektarų žemės 12-ai tūkstančių savininkų. Daugiausia negrąžintos žemės Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Palangoje.
„Jei pretendentas tokią galimybę pasirinktų, tada žemės vertė būtų skaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytą tvarką – pirmiausia paskaičiuojama žemės vertė, tada miško vertė, kurią savininkas pasirinktų, ir atitinkamai perskaičiuojamas plotas“, – aiškina Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius.
Numatoma, kad žemės savininkas, kai bus nustatytas pusmečio terminas, tarkim, apsispręs už mieste turėtą žemę atsiimti mišku – jį galės rinktis jam tinkamame valstybiniame miške, dar metus turėtų trukti sklypo dokumentacijos tvarkymo darbai.
„Pasitrinkimas kompensacijos mišku yra paties žmogaus pasirinkimas ir, jei žmogus nepasirenka, tikrai nebus peršamas miškas“, – teigia A. Petkevičius.
Anot valdininkų, miško turėtų pakakti visiems, kurie pasirinktų tokią kompensaciją. Kitą dalį valstybės rezervinio miško planuojama perduoti urėdijoms, kad šios gautų papildomų pajamų iš mokesčių už parduotą žaliavinę medieną ar nenukirstą mišką. Tokiems siūlymams dar turi pritarti Seimas.
