Didesnės algos reiškia didesnes kainas
Jeigu lietuviai nori, kad jų atlyginimai artėtų prie ES vidurkio, tai jie turi susitaikyti, kad ir kainos judės prie ES vidurkio.
Jo teigimu, kai kurios Lietuvos problemos yra įvardintos šimtus kartų. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra didelis darbo jėgos apmokestinimas, todėl tai paskata atlyginimus mokėti neoficialiai arba pusiau oficialiai.
„Lietuvoje mes labai dažnai sureikšminame kylančias kainas ir džiaugiamės, kai infliacijos nėra. Įvedus eurą maitinimo paslaugos pabrango 5 proc. Tuo reikia džiaugtis ir tikėtis, kad paslaugos brangs visuose kituose sektoriuose, nes paslaugų sektoriuje tik tokiu būdu galima tikėtis gyventojų pajamų augimo.
Dažnai ištraukiami kvaili argumentai, kad Lietuvoje labai godūs verslininkai. Yra labai aiškus tiesioginis ryšys tarp produktyvumo ir darbo užmokesčio. Čia didelių skirtumų tarp Lietuvos ir Estijos nėra. Žiūrint pagal perkamosios galios paritetą vienam gyventojui, tai Lietuvos ir Estijos situacija yra vienoda.
Skirtumas yra kainų lygyje. Jeigu lietuviai nori, kad jų atlyginimai artėtų prie ES vidurkio, tai jie turi susitaikyti, kad ir kainos judės prie ES vidurkio“, – minėjo ekonomistas.
Viską lemia rinka
Reikia lyginti verslininkų sąmoningumą. Šalia Estijos yra Suomija, kur verslas labai socialiai atsakingas, – sakė A.Černiauskas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas 15min.lt taip pat teigė, kad atlyginimus lyginti reikia atsargiai.
„Latvijoje yra kitokia mokestinė sistema. Jeigu atlyginimai prieš mokesčius yra didesni, tai dar nereiškia, kad jie bus didesni ir po mokesčių. Pavyzdžiui, Latvijoje minimalus darbo užmokestis prieš mokesčius yra didesnis nei Lietuvoje, tačiau atskaičius mokesčius – mažesnis.
Taip, mūsų visiškai netenkina atlyginimų lygis Lietuvoje, bet tai lemia daug veiksnių. Reikia lyginti verslininkų sąmoningumą. Šalia Estijos yra Suomija, kur verslas labai socialiai atsakingas. Verslas ten darbo užmokesčiui skiria kur kas didesnę dalį pajamų“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, Lietuvoje darbo užmokestis visada vertinamas per pasiūlos prizmę. Jeigu yra darbo jėgos pasiūla, tai net ir darbuotojui, kuris kuria didelę pridėtinę vertę, tikėtis didelio atlyginimo yra gana sudėtinga.
„Iš verslo dažnai girdi klausimą, kodėl skundžiatės, jei uždirbate du kartus daugiau nei vidutinis darbo užmokestis. Jūs ir taip gaunate labai daug, todėl atlyginimų kelti nėra pagrindo. Santykis tarp kuriamos vertės ir darbo užmokesčio turėtų būti aiškus. Lietuvoje viską lemia darbo rinka ir joje esanti darbo jėgos pasiūla. Kitaip tariant, kiek šiuo metu rinkoje darbo jėga kainuoja, tiek mes ir mokam. Estija tokio principo atsisakė“, – minėjo A.Černiauskas.
Negali spausti darbdavių
Streikus paskelbus bent poroje įmonių, tai būtų aiškus signalas kitiems ir darbdaviai visai kitaip žiūrėtų į profesinių sąjungų galimybes derėtis, – minėjo konfederacijos vadovas.
Konfederacijos vadovas taip pat priminė, kad Lietuvoje trečdalis darbo užmokesčio yra šešėlyje.
„Net įmonių vadovai linkę mokėti sau minimumą, o pajamas gauti per dividendus, kurie apmokestinami 15 proc. tarifu. Estijoje dividendai, jeigu juos pasiimi ir toliau į verslą neinvestuoji, apmokestinti dvigubai didesniu tarifu“, – sakė jis.
Pasak A.Černiausko, profesinės sąjungos taip pat gali streikuoti reikalaudamos, kad darbo užmokestis labiau priklausytų nuo kuriamos vertės, tačiau Lietuvoje yra viena iš sudėtingiausių streikų paskelbimų mechanizmų ES.
„Džiaugiuosi, kad naujojo Darbo kodekso rengėjai jį keičia ir gana stipriai liberalizuoja. Streikus paskelbus bent poroje įmonių, tai būtų aiškus signalas kitiems ir darbdaviai visai kitaip žiūrėtų į profesinių sąjungų galimybes derėtis. Mes bandėme tai daryti bendrovėje „Švyturys – Utenos alus“ ir Vilniaus viešajame transporte, tačiau streikus uždraudė teismai. Dabar mums tartis dėl darbo užmokesčio yra sudėtinga, nes savo rankose neturime pakankamai svertų“, – nurodė profsąjungų atstovas.
