„Paslaugų, aptarnavimo ir prekybos sektoriai beveik nevykdė arba apribojo veiklą, darbuotojus išleido į prastovas arba atostogas, o būtent šių sektorių įmonėse dirba daugiausiai moterų. Pasibaigus karantinui šios įmonės atsigauna lėčiau nei kituose sektoriuose. Tokiomis aplinkybėmis, moterys greičiau netenka darbo“, – sakė I.Balnanosienė.
„Mažėjančiam jų užimtumui įtakos turi ir moterų įsipareigojimai šeimai. Karantino metu dažniausiai jos ėmė nedarbingumą vaikų priežiūrai, todėl įmonei įvertinus darbuotojų atliekamas funkcijas, moterys patiria didesnę grėsmę netekti darbo“, – pridūrė ji.
Šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. (13,1 proc.) darbingo amžiaus moterų – 0,2 proc. punkto daugiau nei praėjusią savaitę. Vyrų be darbo registruota 110,7 tūkst. – kaip ir prieš savaitę, jie sudaro 12,7 proc. visų darbingo amžiaus vyrų.
Gerokai mažesnė nei įprastai sezoninių darbų paklausa tai pat apribojo moterų galimybę dirbti terminuotai paslaugų sektoriuje. Be to, mažėja moterų įdarbinimas – birželio pradžioje tarpininkaujant Užimtumo tarnybai įdarbinta 2,9 tūkst. moterų (49,1 proc. visų įdarbintų asmenų), o praėjusią savaitę – 1,6 tūkst. (43,9 proc.).
Pirmadienį šalyje registruota 222,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, jie sudarė 12,9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų – 0,8 proc. daugiau nei prieš savaitę. Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo bedarbių padaugėjo 62 tūkst. (38,4 proc.).
Daugiausiai neturinčių darbo – Lazdijų (19,7 proc.), Kelmės (18,7 proc.) ir Kalvarijos (18,3 proc.) rajonų savivaldybėse. Žemiausi nedarbo rodikliai, kaip ir prieš savaitę, fiksuoti Neringoje (3,3 proc.), Klaipėdos rajone (7,4 proc.) ir Birštone bei Kretingos rajone (po 8,6 proc.).
Praėjusią savaitę tarnyboje įregistruota 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 0,3 proc. daugiau nei prieš savaitę. Labiausiai darbuotojų ieško apdirbamosios gamybos įmonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos įmonės.
