Per 2021 m. užimtumo lygis Lietuvoje beveik grįžo į priešpandeminį lygį (72,4 proc. 15-64 m. amžiaus grupėje) ir buvo 4,6 proc. punkto didesnis už EBPO vidurkį. Nepaisant teigiamų požymių, šalyje vyrauja netolygūs skirtumai tarp įvairių žmonių grupių. Ypač didelis atotrūkis tarp aukštąjį ir vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų. Ryškūs užimtumo skirtumai stebimi regioniniu lygiu.
EBPO tyrime Impact Evaluation of Vocational Training and Employment Subsidies for the Unemployed in Lithuania tvirtinama, kad papildomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės daro teigiamą įtaką užimtumui didinti. Darbo ieškantiems žmonėms šios programos padeda geriau įsitvirtinti darbo rinkoje, o didžiausias efektyvumas pastebimas tik po kelerių metų.
Trumpalaikėje perspektyvoje taip pat pasiekiamas teigiamas rezultatas, nes pašalina kliūtis dalyvių karjerai ir darbo užmokesčiui.
„Lietuvoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonės vaidina svarbų vaidmenį darbdavių ir darbo ieškančiųjų lūkesčiams tenkinti. Taip pat padeda darbo neturintiems žmonėms vystyti būtinus įgūdžius, – sakė Markas Pearsonas, EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktoriaus pavaduotojas. – Pagrindinis Lietuvos iššūkis yra didinti priemonių prieinamumą įtraukiant daugiau pažeidžiamų grupių, kurioms tai darytų didžiausią poveikį“.
Siekiant padėti žmonėms rasti geresnes darbo vietas, Lietuva turėtų didinti savo išlaidas aktyviai darbo rinkos politikai (ADRP). Lietuva 2019 m. šioms priemonėms išleido tik 0,21 proc. BVP (vidurkis EBPO šalyse – 0,45 proc.), o dalyvavo tik 1 proc. darbo jėgos, kai organizacijos narių vidurkis – 5 proc.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žmonėms, kuriems labiausiai reikia paramos, pavyzdžiui, 50 metų ir vyresniems, žemos kvalifikacijos asmenims ir ilgalaikiams bedarbiams. Jei bus išplėstos šių pažeidžiamų grupių galimybės gauti paramą, socialinė grąža bus didžiausia.
„Tarptautinis ekspertų vertinimas vykstant pokyčiams užimtumo srityje labai naudingas. Matome, kad einame teisinga linkme, didindami profesinio mokymo patrauklumą ir galimybes savo klientams, ypač žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus. Šalyje mažėjant darbingo amžiaus gyventojų turime stiprinti spartesnį visų visuomenės narių įtrauktį į darbo rinką. Jau dabar kompleksiškai taikydami užimtumo didinimo priemones, stebime padidėjusius įsidarbinimo rodiklius“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Anot jos, pateiktos įžvalgos padės plačiau vertinti teikiamų paslaugų ir priemonių poveikį klientų integracijai į darbo rinką.
Taip pat Lietuvai rekomenduojama teikti įvairesnes pagalbos priemones labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems darbo neturintiems gyventojams. Tai apima tarpininkavimo įdarbinant
paslaugas atsižvelgiant į individualius darbo ieškančiųjų poreikius: socialinius, sveikatos ar švietimo. Didesnis Užimtumo tarnybos bendradarbiavimas su darbdaviais irgi padėtų didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių prieinamumą.
