Nedarbo komponentas sumažėjo 0,5 iki 99,1 balo, o tai rodo, kad nedarbo lygis šiek tiek didėja. Nors užimtumo komponentas liepą sumažėjo 0,4 balo iki 102,1, užimtumas Europoje turėtų augti.
„Europos darbo rinkas prislopino vėlyvi energijos krizės padariniai“, – teigė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.
Lietuvoje darbo rinkos barometras mažėjo nežymiai – 0,1 balo (iki 100,8) ir išlieka aukštesnis nei visų šalių vidurkis. Austrijoje, Bulgarijoje ir Švedijoje šis rodiklis nebesiekia neutralios 100 balų ribos. Geriausia situacija Lichtenšteine, Belgijoje-Flandrijoje, Islandijoje – čia barometras siekia 105 balus.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Šios tarnybos įsikūrusios Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje-Flandrijoje, Belgijoje-Valonijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje (nuo šių metų rugsėjo), Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Šveicarijoje. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.
Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą. Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.
Skirtingų laikotarpių Europos darbo rinkos barometro duomenys pateikiami čia.
