Į darbuotojų mokymą labiau nusiteikę investuoti didesni darbdaviai. Lėšų darbuotojų kompetencijų ugdymui ketina skirti trys iš keturių įmonių ar įstaigų, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų.
„Darbo rinka lėtėja ir darbdaviai įregistruoja mažiau darbo pasiūlymų, bet kvalifikuotų specialistų stokos tendencija išlieka. Kartais paprasčiau investuoti į jau dirbantį žmogų įmonėje, užuot ieškojus naujo. Lėšos personalo mokymui gali būti naudojamos ir kaip motyvacinė priemonė, padedanti išlaikyti specialistus įmonėje“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Apklausa parodė, kad į darbuotojų mokymą labiau linkę investuoti plėtrą planuojantys darbdaviai. Tarp numatančių veiklos plėtrą Lietuvoje ir/ar užsienyje lėšų darbuotojų mokymui ketina skirti 57,1 proc.
Anot G.Sinkevičės, šie duomenys rodo, kad ekonominio nestabilumo laikotarpiu darbdaviai iš naujo atranda lojalumą kaip vieną iš svarbiausių vertybių: „Įmonės veiklos nuoseklumą gali užtikrinti tik ilgą laiką joje dirbantys ir nuolat tobulėjantys specialistai. Nuolatinė personalo kaita ar jo trūkumas gali stabdyti plėtros planus, bloginti procesų kokybę. Panašu, kad šalies įmonės jau suprato investicijų į darbuotoją prasmę.“
Į darbuotojų mokymą investuoti ketina 41,9 proc. darbdavių, patyrusių darbuotojų trūkumą 2022 m. – dvigubai daugiau nei tie, kurie su darbuotojų trūkumu nesusidūrė (19,3 proc.).
Daugiausia darbdavių, skirsiančių lėšų darbuotojų mokymui – finansinės ir draudimo, švietimo, viešojo valdymo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, elektros, dujų ir garo tiekimo veiklos sektoriuose. Čia lėšų darbuotojų mokymui numatę skirti daugiau nei pusė darbdavių.
Padidinti darbuotojų mokymui skirtas lėšas šiais metais planuoja apie penktadalį darbdavių (22,4 proc.), mažinti – apie dešimtadalį (9,6 proc.). Daugiau įmonių ir įstaigų, planuojančių tokių išlaidų didėjimą – tarp didelių darbdavių.
Daugiausia darbdavių, numatančių didinti investicijas į darbuotojų mokymą – finansinės ir draudimo veiklos bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose. Čia daugiau lėšų dirbančiųjų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui numato skirti kas antras darbdavys. Švietimo ir viešojo valdymo sektoriuose didinti lėšas darbuotojų mokymui planuoja kas trečia įstaiga ar įmonė.
„Prie dirbančiųjų tobulėjimo gali prisidėti ir Užimtumo tarnyba. Jei darbuotojas keičia darbą ar pareigas toje pačioje darbovietėje, o darbdavio sprendimą gali pagrįsti dokumentu, bus suteikiama galimybė gauti finansavimą aukštą pridėtinę vertę kuriančioms kvalifikacijoms ar kompetencijoms įgyti. „Naujos kartos“ projektas leidžia prisidėti prie ilgalaikio poveikio darbo rinkos stabilumui“, – priminė direktoriaus pavaduotoja.
