Bendras dirbančiųjų skaičius išliko stabilus. Balandžio 1 d. duomenimis, šalyje dirbo 1,45 mln. asmenų – 1,5 tūkst. arba 0,1 proc. daugiau nei kovo 1 d. Situacija atskiruose sektoriuose nevienoda: dvylikoje sektorių apdraustųjų didėjo, šešiuose – mažėjo.
Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, viešojo valdymo, žemės ūkio sektoriuose. Mažėjimas fiksuotas apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių, nekilnojamo turto operacijų sektoriuose. Apdirbamosios gamybos sektoriuje labiausiai dirbančiųjų sumažėjo drabužių siuvimo veikloje (įmonės informavusios apie grupės darbuotojų atleidimus).
Kovą darbuotojų paieška suaktyvėjo: 4,2 tūkst. darbdavių įregistravo 14,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Palyginti su vasariu, darbuotojų ieškančių darbdavių skaičius ūgtelėjo 13,8 proc., skelbiamų darbo pasiūlymų skaičius didėjo 12,7 proc. Laisvų darbo vietų skaičius augo 44 savivaldybėse ir didesnėje dalyje sektorių. Labiausiai – 2,3 karto – darbo pasiūlymų skaičius didėjo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje.
„Nepaisant suaktyvėjusios darbuotojų paieškos, pavasarį fiksuotas mažesnis darbuotojų paklausos augimas nei įprasta tokiu metų laiku. Laisvų darbo vietų mažiau nei pernai kovą skelbta visuose veiklos sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių bei finansinę ir draudimo veiklą“, – sakė Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Kovą daugiau asmenų grįžo į darbo rinką: dirbti pradėjo 19,2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – penktadaliu daugiau nei vasarį. Palyginti su situacija prieš metus, kai 2023 m. kovą įdarbinta 18,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų, šiemet įdarbinta 2,1 proc. daugiau. Palyginti su vasariu, labiausiai įsidarbinusiųjų skaičius augo žemės ūkio ir statybų sektoriuose.
Veiklą pagal verslo liudijimus kovą pradėjo 8,4 tūkst. klientų – trečdaliu daugiau nei vasarį. Palyginti su 2023 m. kovu pradėjusių dirbti su verslo liudijimais – 3,4 proc. daugiau.
J.Zemblytė atkreipė dėmesį, kad naujų bedarbių registracijos mažėjimas rodo stabilumą. Kovą bedarbio statusu įregistruota 19,8 tūkst. asmenų, t. y. 1,1 tūkst. arba 5,3 proc. mažiau nei vasarį. Palyginti su situacija prieš metus (2023 m. kovu), bedarbių įregistruota 1,9 tūkst. arba 8,9 proc. mažiau.
Balandžio 1 d. šalyje registruota 166 tūkst. bedarbių – 0,2 proc. arba 0,3 tūkst. asmenų daugiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas šalyje per mėnesį nepakito ir siekė 9,3 proc. Registruotas nedarbas didėjo vyresnių nei 50 m. asmenų grupėje (+0,1 proc. punkto), tuo tarpu jaunuolių iki 29 m. nedarbas sumažėjo iki 7,9 proc. (-0,3 proc. punkto). Vyrų nedarbas sumažėjo 0,1 proc. punkto iki 9,6 proc., o moterų tokiu pat dydžiu paaugo iki 9 proc.
Registruoto nedarbo rodikliai kovą mažėjo daugiau nei pusėje (35 iš 60) savivaldybių. Labiausiai registruotas nedarbas didėjo Kalvarijos ir Marijampolės (po 0,6 proc. punkto) savivaldybėse, o mažėjo Birštono (0,9 proc. punkto) savivaldybėje.
Visgi, kaip pastebi J.Zemblytė, darbo rinkos aktyvumas nėra toks intensyvus kaip ankstesniais metais: „Nemažėjantis registruotas nedarbas per kovą nepakito ir išlieka 0,3 proc. punkto aukštesnis nei prieš metus. Nors darbo jėgos paklausa, palyginti su vasariu, ūgtelėjo 12,7 proc., palyginti su praėjusių metų kovu, darbo pasiūlymų registruota 16 proc. mažiau. Taip pat nemažėja ilgalaikių bedarbių skaičius.“
