Šalyje įsigaliojus naujai darbuotojų testavimo tvarkai, situacija aktyviai buvo vertinama dėl perduotos atsakomybės nesiskiepijusiems darbuotojams. Tačiau mokami testai nesulaukė didelio atgarsio tarp darbo ieškančių žmonių. Valstybei nusprendus nekompensuoti testų nepasiskiepijusiems gyventojams, šią naštą prisiėmė nemažai darbdavių, kurie dėl darbuotojų trūkumo pasiryžo dengti šias išlaidas.
Gruodžio pradžioje registruoto nedarbo rodikliai netgi sumažėjo. Dar lapkritį numatomas sprendimas dėl mokamų testų nepadidino darbo ieškančių žmonių skaičiaus – į Tarnybą kreipėsi 6,2 proc. mažiau nei spalį, o gruodžio pradžioje šalyje buvo 13,8 tūkst. (7,3 proc. ) mažiau neturinčių darbo nei prieš mėnesį.
Paskutinį metų mėnesį naujų besiregistruojančių klientų buvo 1,2 proc. daugiau nei lapkritį, o registruotas nedarbas šalyje šiek tiek (0,1 proc. punkto) padidėjo. Tačiau tai yra įprasta situacija dėl sezoniškumo ir sumažėjusių laikinų darbų. Metų pradžioje padėtis darbo rinkoje buvo labiau optimistinė nei pernai. Net 36,5 proc. mažėjo darbo neturinčių asmenų skaičius, palyginti su 2021 m. sausio 1 d.
„Atsiradus reikalavimui darbuotojams mokėti patiems už testus, dėl to nekilo problemų. Didžiausi Panevėžio ir Utenos darbdaviai patys nemokamai organizuoja testavimą, todėl nepasiskiepiję potencialūs darbuotojai yra įdarbinami kaip ir pasiskiepiję. Štai Utenoje darbuotojų atrankos metu įmonių atstovai dalyvaujančius asmenis iš karto informavo, jog neturintiems skiepo nereikia nerimauti, jiems nereikės mokėti už testus, nes tuo pasirūpins patys darbdaviai“, – komentavo Panevėžio klientų aptarnavimo departamento (KAD) direktorė Audronė Biguzienė.
Jai pritarė Vilniaus KAD direktorė Jurgita Bražinskienė: „Pagal įsidarbinimo ir kitus darbo rinkos duomenis, nėra pagrindo teigti, kad mokamas testavimas yra pagrindinė kliūtis užimtumui. Pavienių atvejų ir asmenų nusiskundimų pasitaikė. Manome, kad testavimas yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas“.
„Darbo ieškantys klaipėdiškiai nemato jokių bėdų dėl mokamų testų. Dalis jų testuojasi, tačiau mes stebime, kad kai kuriems žmonėms tai yra pretekstas neiti dirbti ir nepriimti darbo pasiūlymų“, – sakė Klaipėdos KAD direktorė Jurgita Petraitienė.
Kituose klientų aptarnavimo skyriuose dirbantys specialistai tvirtina, kad argumentą dėl galimybių paso ar nenoro testuotis kaip kliūtį įsidarbinant dažniausiai nurodo darbo neturintys asmenys, kurie stengiasi išvengti darbo pasiūlymų ir nepageidauja įsidarbinti.
Užimtumo tarnybos interneto svetainėje darbo skelbimuose darbdaviai nenurodo reikalavimo būti pasiskiepijusiam ar apmokėti testus savo lėšomis. Tai galimai yra aptariama darbo pokalbio metu. Dalis darbdavių, kurių įmonėse absoliuti dauguma darbuotojų yra pasiskiepiję, registruodami laisvas darbo vietas, prašo nukreipti darbui asmenis, turinčius galimybių pasą. Užimtumo tarnyba negali daryti įtakos darbdavio ir pretendento santykiams, todėl nukreipiami
visi asmenys, atitinkantys tinkamo darbo sąvoką. Pagrindinė atsisakomo siūlomo darbo priežastis, kurią dažniausiai nurodo Užimtumo tarnybos klientai, yra per mažas darbo užmokestis ir sunkios darbo sąlygos, susiekimas su darboviete.
