„Siekis tobulinti žinias, įgyti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą kuria tam tikrą sinergijos efektą. Gal kol kas ir nežymiai, bet šitaip mažinamas ilgalaikis nedarbas. Taip pat vyresni asmenys lengviau grįžta į vis daugiau gebėjimų reikalaujančią darbo rinką“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.
Iki šių metų spalio ilgalaikiai bedarbiai buvo aktyviausi persikvalifikavimo srityje, o kovą sudarė net 50,5 proc. visų, pradėjusių dalyvauti šioje priemonėje. Dažniausiai jie renkasi transporto priemonių vairuotojų, slaugytojų bei socialinių darbuotojų padėjėjo profesijas. Taip pat populiarios išlieka apskaitininko, virėjo, kosmetikos specialistų kvalifikacijos.
G.Darulis pabrėžė, kad ilgalaikiai bedarbiai vis aktyviau skatinami dalyvauti paramos mokymuisi programose, nes per 6 mėnesius ar metus jiems taip ir nepavyko grįžti į darbo rinką. Jis įžvelgė tokias reiškinio priežastis: įgūdžių praradimas, kasdien mažėjanti motyvacija, kompetencijos, nebeatitinkančios rinkos poreikių.
Vyresni nei 45 metų asmenys 2020 m. rugsėjį sudarė 33,4 proc. visų paramos mokymuisi priemonėje dalyvavusių Užimtumo tarnybos klientų. Šiais metais nurodytu laikotarpiu aktyvumas išaugo 3,7 proc. Rugsėjį vyresni asmenys aplenkė ir jaunimo iki 29 m. grupės klientus, kurie dažniausiai rinkdavosi šią aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Kaip ir ilgalaikiai bedarbiai, vyresni asmenys dažniausiai nori įgyti darbo rinkoje paklausias transporto vairuotojo, apskaitininko, slaugytojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus profesijas.
„Vyresnio amžiaus žmonės iki šiol nuvertina save ir mano, kad prieš 20 metų ar daugiau gautas diplomas yra pakankama priemonė, integruotis į darbo rinką. Vis dar gaji nuomonė, kad mokslas prieinamas tik jauniems, – sakė G.Darulis. – Tačiau senstanti visuomenė ir sparčiai technologiškai besivystanti pramonė šiuo metu reikalauja kvalifikuotos darbo jėgos, nesvarbu ar esi 45-erių, ar 25-erių“.
Dažniausiai Užimtumo tarnybos klientų persikvalifikavimui skiriamos Europos Sąjungos skiriamos lėšos.
