Užimtumo tarnyba: strateginių darbdavių poreikiai skatina gyventojų perkvalifikavimą

Darbo rinkos tempai lėtesni, tačiau verslo ritmą užtikrina kvalifikuoti darbuotojai. Skirtinguose šalies regionuose įsikūrusių strateginių darbdavių veiklos skirtingos, tačiau daugelį jų vienija bendras poreikis: gamykloms nuolat reikia kvalifikuotos darbo jėgos, rašoma Užimtuumo tarnybos pranešime spaudai.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Akmenėje, Kėdainiuose, Panevėžyje ir Marijampolėje įsteigtos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pritraukia daugiau investuotojų ir stiprina regionų pramonės gamybos pajėgumus, o Užimtumo tarnyba jiems padeda susirasti apmokytų darbuotojų.

„LEZ įmonių veikla regionuose skatina technologijų plėtrą ir miesto infrastruktūros vystymąsi, stiprina darbo rinką. Žmogiškieji ištekliai išlieka vienas esminių kriterijų, kuris lemia investuotojų apsisprendimą pradėti veiklą mūsų šalyje”, – pabrėžė Brigita Blavaščiūnienė, Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus patarėja.

Atsižvelgiant į strateginių darbdavių poreikius visoje šalyje perkvalifikuota šimtai vietos gyventojų. Įmonėms padeda ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų priemonė. Tai – galimybė ir darbo ieškantiems, ir užimtiems (dirbantiems) žmonėms kelti kompetencijas.

Šiemet per devynis mėnesius persikvalifikuoti panoro 3,5 tūkst. klientų, dar 2,6 tūkst. asmenų įgijo aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas. 77 proc. baigusių profesinį mokymą dirba ir po 6 mėn., o aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetenciją įgijusių efektyvumas viršija 90 proc.

Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centras šiemet surengė 858 darbuotojų atrankas, pokalbiai vyko su 5,8 tūkst. kandidatų, įdarbinta 115 specialistų. Šis centras dalyvauja pokalbiuose su naujais užsienio investuotojais, Lietuvoje veiklą plečiančiais užsienio ir vietiniais verslais, kartu rengia darbuotojų poreikio planus ir teikia kandidatus.

Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su dauguma LEZ įsikūrusių įmonių ieškant tiek aukštos, tiek žemesnės kvalifikacijos darbuotojų. „Turėdami didžiausią darbo ieškančių asmenų duomenų bazę šalyje investuotojus konsultuojame apie konkrečių specialistų pasiūlą, galimybes žmones perkvalifikuoti, vykdome darbuotojų atrankas“, – sakė B.Blavaščiūnienė.

Kauno LEZ – vienas didžiausių šalyje. Čia veikia įmonės „Continental”, „Hollister Incorporated”, „Hella”. Iš viso dirba daugiau nei 6 tūkst. žmonių, o per artimiausius metus planuojama sukurti dar 5 tūkst. naujų darbo vietų.

Dabar šios įmonės dažniausiai ieško inžinerinių profesijų darbuotojų (automatikos inžinierių, automatikos įrangos elektrotechnikų, robotikos inžinierių, technikų). LEZ gamyklas įkūrę darbdaviai daug laisvų vietų skelbia gamybos darbuotojams – operatoriams, pakuotojams prie linijų, autokrautuvų vairuotojams, kai reikia dirbti slenkančiomis pamainomis. Šiose darbo vietose labai dažnai siūlomi ir profesiniai mokymai darbo vietoje arba reikia minimalios kvalifikacijos darbuotojų.

Klaipėdos LEZ įmonės, skelbiančios darbo pasiūlymus Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų platformoje, užsiima elektroninių komponentų, pirminių plastikų, plastikinių pakuočių gamyba, žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimu ir konservavimu, sandėliavimu ir saugojimu, tekstilės dirbinių gamyba ir kt.

Šiemet jos įregistravo 330 laisvų darbo vietų, iš jų – 27 proc. – specialistams ir technikams, 58 proc. – kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams bei 15 proc. – nekvalifikuotiems darbuotojams. Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su dauguma Klaipėdos LEZ teritorijoje įsikūrusių įmonių – „NEO GROUP”, „Be-Ge Baltic”, „Pack Klaipėda”, „Espersen Lietuva”, „Vėjo projektai“, „Glassbel Baltic“, „REHAU Production LT” ir kt.

Pajūryje daugiausiai laisvų darbo vietų registruota žuvies produktų gamybos įrenginių operatoriams, stiklo apdailos mašinų operatoriams, vairuotojams ekspeditoriams, apmušalų siuvėjams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, sandėlininkams, baldų apmušėjams, lekalų gamintojams, muitinės tarpininkams ir pagalbiniams darbininkams.

Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD aptarnaujamoje teritorijoje laisvos ekonominės zonos yra patvirtintos 3 savivaldybėse – Šiauliuose, Kėdainiuose ir Akmenėje.

Šiauliuose nuolat palaikomi ryšiai su šešiomis LEZ įmonėmis – „RD Signs”, „Vilmers”, „BAR Baltic Production”, „PLUS Windows", „DPD Lietuva", „Medicinos linija”. Įmonės ieško įvairių sričių inžinierių, elektrikų, projektų vadovų, marketingo specialistų, baldžių, suvirintojų, suvirinimo roboto operatorių. Šiemet Šiaulių LEZ veikiančiose įmonėse įdarbinti 68 Užimtumo tarnybos klientai, daugiausiai – 47 asmenų įsidarbino baldų gamybos įmonėje „Vilmers”.

Kėdainių LEZ veiklą vykdančioms įmonėms „Natural Fiber”, „IKAR”, „LIndeAGA”, „Kormotech”, „K2/LT” reikalingi operatoriai, sandėlininkai, šaltkalviai, pakuotojai. Šiais metais tarpininkauta įsidarbinant 43 asmenims. Dabar Kėdainių LEZ pradėta statyti nauja dviračių gamykla, kurios atidarymas planuojamas 2024 metais.

Akmenės LEZ gamyklose – „VMG Wood Solutions”, „VMG Akmenės baldai” ir „VMG Lignum construction” šiemet padėta įsidarbinti 91 Užimtumo tarnybos klientui, dar planuojama įdarbinti daugiau nei šimtą. Bendrovė rengė darbuotojų atrankas ir aplinkiniuose rajonuose. Trūksta kvalifikuotų specialistų – elektrikų, automatikų, meistrų. Užimtumo tarnyba organizavo profesinį mokymą įdarbinamiems kandidatams, daugiausiai – krautuvų vairuotojams.

Panevėžio regione daugiausiai darbuotojų ieško LEZ zonoje įsikūrusios įmonės: „Ekornes Lithuania“ baldų gamybai reikalingi baldų pakuotojai, gamybos darbuotojai, klientų aptarnavimo specialistai, motorizuotų baldų surinkėjai, o „Devold" trūksta siuvėjų.

Vienas aktyviausių darbdavių – „AQ Wiring Systems“ užsiima variklinių transporto priemonių ir jų elektros ir elektroninės įrangos gamyba. Šiuo metu bendrovei reikia maždaug 50 operatorių – surinkėjų, operatorių – paruošėjų. Įmonė turi labai daug užsakymų, plečia darbų apimtis, darbas pamainomis. Dabar įmonė stato naują gamybinį pastatą. Vasarą įkūrė naują 150 darbo vietų surinkimo skyrių buvusio prekybos centro patalpose. Užimtumo tarnyba nuolat vykdo darbuotojų atrankas laisvoms darbo vietoms užpildyti.

Su Marijampolės LEZ didžiausiu investuotoju ir didžiausią naujų darbo vietų skaičių įkūrusiu darbdaviu regione – bendrove „Dovista” nuolatiniai ryšiai palaikomi nuo 2018 metų. Dabar įmonėje dirba 542 darbuotojai, kurie į darbą atvyksta ne tik iš Marijampolės, bet ir iš aplinkinių savivaldybių – Vilkaviškio, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos.

Pastaraisiais metais tarpininkaujant Užimtumo tarnybai čia įsidarbino 142 asmenys – stiklo paketų gamybos operatoriai (35), nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai (27), medienos gaminių gamybos mašinų operatoriai (9), izoliavimo mašinų operatoriai (6) ir kt.

Įmonė priima ir neturinčius jokios darbo patirties, svarbu noras dirbti – pati darbo vietoje moko. 2023-2024 metų laikotarpiu „Dovista” didina gamybinius pajėgumus ir numato priimti daugiau kaip 100 naujų darbuotojų.

Kita įmonė Marijampolės LEZ – „Juodeliai” turi tris medžio apdirbimo cechus: Marijampolės, K. Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse. Įmonė šiuo metu įregistravo 19 laisvų darbo vietų – 5 staliams (5), plataus profilio staklininkams (3), medienos pjovimo staklių operatoriui, elektrikui, medienos pjovimo staklių operatoriui, automobilinio krautuvo vairuotojui.

Padedant Užimtumo tarnybai šioje bendrovėje įdarbinti 345 asmenys. Pagal profesijas, daugiausiai – medienos apdirbimo staklių operatoriai (44), pagalbiniai darbininkai (33), medienos apdirbėjai (28), automobilinio krautuvo vairuotojai (23), gamybos meistrai (13), nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais (67).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis