Šiuo metu įrenginys veikia bandomuoju režimu.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė žurnalistams trečiadienį sakė, kad labai džiaugiasi, jog įrenginys pagaliau atsirado.
„Manome, kad įrenginys prisidės ne tik prie kontrabandos užkardymo, bet ir nacionalinio saugumo interesų. Galėsime įdėmiau stebėti krovinius, atvykstančius iš kaimyninės valstybės. Taip pat tai prisidės prie sąlygų skaidriai veikiančiam verslui, nes atsiras greitesnis, efektyvesnis patikrinimas, procedūras bus galima atlikti greičiau, tad sumažės kaštai verslui“, – pažymėjo G.Skaistė.
Ji sakė nesuprantanti, kodėl nuo 2016 m. su projekto įgyvendinimu buvo taip delsiama.
„Manau, kad kontrabandos mastams tai turės didelę reikšmę, nepaisant to, kad krovinių kiekis iš Baltarusijos sumažėjęs, tačiau jų vis dar atvyksta nemažai. Kai buvo pradėta vykdyti hibridinė ataka prieš Lietuvą, buvo pastebėti didesni kontrabandos kiekiai, atvykstantys iš kaimyninės valstybės“, – sakė finansų ministrė.
Į klausimą, kodėl su rentgeno aparato įrengimu buvo taip ilgai delsiama, G.Skaistė atsakė, jog „yra įvairių sąmokslo teorijų, kas tai lėmė“.
„Turbūt jų patikrinti galimybių neturiu. Bet reikia pasakyti, kad pats derinimo procesas tikrai nebuvo paprastas ir procesas buvo įvykdytas pakankamai sparčiai. Tačiau nesklandumų tikrai buvo įvairiausių. Kad šiandien galėtume jį atidaryti, tai kainavo pastangų“, – sakė finansų ministrė.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dovilė Kraulaidienė sakė, kad įrenginys atitinka visus „dabartinio laikmečio iššūkius“.
„Šis įrenginys ypatingas tuo, kad galima skanuoti traukinį, judantį net 60 kilometrų per valandą greičiu, skanavimas vyksta pakankamai greitai. Taigi jau po valandos galima turėti kokybiškas nuotraukas peržiūrai. Tikimės gerų rezultatų ateityje“, – akcentavo D.Kraulaidienė.
Žurnalistų paklausta, kokie dabar yra kontrabandos mastai, D.Kraulaidienė pažymėjo, jog dėl įvestų sankcijų jie yra mažesni.
Iki šiol vagonai buvo tikrinami fiziniu būdu iškraunant ir pakraunant prekes.
„Dabar skanuosime visa sąstatą ir iškrausime prekes tik esant būtinumui. Nelieka pareigos iškrauti, nes nuotraukos yra kokybiškos ir viskas labai gerai matyti”, – paaiškino Muitinės departamento atstovė.
Nors sistema dabar veikia bandomuoju režimu, pasak jos, ji yra visiškai pastatyta ir veikianti.
„Dabar vyksta kalibravimo darbai, kurie tęsis mėnesį ar du, ir tada sistemą jau priimsime“, – sakė D.Kraulaidienė.
Geležinkelių infrastruktūros tinklą valdančios įmonės „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovskis antrino, jog naujasis rentgeno įrenginys padės taupyti laiką, užtikrinti eismo saugą.
„Bus mažiau atkabinama vagonų patikrai Vaidotų stotyje. Tai vežėjams yra didelis pranašumas, važiuojant per Lietuvą“, – sakė K.Sankovskis.
Pasak jo, rentgeno aparato pirkimai truko du mėnesius, o visi rangos darbai, apimantys gelžbetonines konstrukcijas ir bendrus statybos darbus, truko 9 mėnesius.
Rentgeno aparato įrengimo konkursą pernai vasarą laimėjo Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys Varšuvoje, šis įrenginys kainavo apie 3,8 mln. eurų, o infrastruktūrą Kenos geležinkelio stotyje už daugiau nei 1,8 mln. eurų (su PVM) įrengė statybos bendrovė „Autokausta“, laimėjusi „LTG Infra“ skelbtą konkursą.
Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai stambias kontrabandos siuntas traukiniuose iš Baltarusijos aptikdavo kone kas savaitę, jos buvo pervežamos ir į Lietuvą gabentuose Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ kroviniuose. Nutrūkus šių trąšų gabenimui, manoma, sumažėjo ir kontrabandos mastas.
Praėjusiais metais ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad rentgeno aparatas yra labiausiai Lietuvos nacionalinio saugumo interesus atitinkanti išeitis, siekiant užkirsti kelią baltarusiškų cigarečių kontrabandai.
