Pasak Lietuvos banko, likvidumo perteklius bankuose, Europos centriniam bankui (ECB), kovojančiam su infliacija, keliant pagrindinių palūkanų normas, generuoja netikėtą grąžą.
„Neįprastai spartų šalies bankų pelno augimą lėmė ne tik verslo sprendimai, bet ir susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės. Todėl raginame bankus atsižvelgti į šio laikotarpio ypatumus ir formuoti finansinių paslaugų kainodarą socialiai atsakingai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė lygino, kad bankų uždirbti didžiuliai pelnai primena situaciją, kai tokius pelnus gavo energetikos sektorius. Tuo metu buvo priimti sprendimai Europos lygmeniu, kaip juos reguliuoti. Ministrės nuomone, panašų reguliavimą gali tekti priimti ir Lietuvoje.
„Matome, kad panaši padėtis formuojasi ir bankų sektoriuje Baltijos valstybėse – dėl karo Ukrainoje, valstybės paramos ir panašiai. Matėme gerokai augančią infliaciją. Dėl to ECB ėmėsi palūkanų normų kėlimo. Ta kova svarbi, bet matome, kad bankai nepaprastai didelę lėšų dalį laiko ECB – apie 11 mlrd. eurų ir gauna už tai palūkanas“, – pabrėžė ministrė.
Tuo tarpu palūkanos už metų trukmės indėlį didžiuosiuose Lietuvos bankuose siekia vieną procentą ar net mažiau.
Pasak ministrės, jei situacija nepasikeis ir bankai nepradės siūlyti didesnių palūkanų už indėlius, bankų sektoriaus pelnas šiemet toliau augs ir gali pasiekti apie milijardą eurų, kai normaliais laikais jie uždirbdavo 300 mln. eurų.
„Jei nebus pokyčių, vertinsime galimybę disbalansus išspręsti fiskalinėmis priemonėmis. Svarstysime europinio solidarumo įnašo analogą bankų sektoriuje – jei ta priemonė bus įvertinta, ji galėtų būti terminuota. Derinsime šį sprendimą su Lietuvos banku“, – teigė ministrė G.Skaistė.
Pasak jos, už šį įnašą surinktos lėšos būtų nukreiptos krašto apsaugai stiprinti.
Trys didžiausi Lietuvos bankai pranešė pernai uždirbę įspūdingus pelnus – jie augo nuo 49 proc. iki 67 proc. „Swedbank“ pelnas Lietuvoje pernai augo 64 proc. iki 148 mln. eurų, „Luminor“ praėjusiais metais uždirbo 66,9 proc. daugiau – iki 124,7 mln. eurų grynojo pelno, o SEB banko grynasis pelnas 2022 m. didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
Peržiūrės fiksuotas palūkanas
G.Šimkus pabrėžė, kad bankų gaunamas pelnas yra neplanuotas – uždirbtas dėl išskirtinių aplinkybių. Pasak jo, susidariusi situacija išryškina ir vietos finansų rinkos ypatumus, tokius kaip didelė koncentracija rinkoje, menkas taupymo priemonių pasirinkimas, ribotas finansinis raštingumas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalyse dėl dominuojančių kintamų palūkanų normų paskolų palūkanos yra ir vienos aukščiausių euro zonoje.
„Šiame regione nėra išskirtinių operacinių sąnaudų, didesnio skolininkų rizikingumo, o kuo mes skiriamės – rinka pakankamai koncentruota. Koncentracijos situacija rinkoje vienas pagrindinių veiksnių, kuris apibrėžia maržos dydį Lietuvoje“, – mano G.Šimkus.
Susidariusioje situacijoje Lietuvos bankas siūlo dviejų krypčių veiksmus: konkurencijos ir vartotojų pasirinkimo skatinimą ir veiksmus dėl nelaukto bankų pelno.
Skatindamas konkurenciją ir didindamas vartotojų pasirinkimą, Lietuvos bankas imsis paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis produkto peržiūros, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų normų būtų fiksuojama ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui patrauklesnėmis sąlygomis nei iki šiol.
O siekiant paskatinti gyventojus rinktis, Lietuvos banko svetainėje bus skelbiamos bankų ir kredito unijų indėlių palūkanų normos.
Dar vienas Lietuvos banko pasiūlymas – sukurti saugią taupymo alternatyvą, kad gyventojai galėtų skolinti valstybei. Tai galėtų prisidėti prie bankų sektoriaus perteklinio likvidumo mažinimo bei skatintų bankus didinti indėlių palūkanas. Pasak G.Šimkaus, taupyti galima ne tik laikant indėlius, bet ir pasirenkant kitas žemos rizikos taupymo priemones, pavyzdžiui, perkant Lietuvos Vyriausybės obligacijas, kurios yra saugi ir pakankamai didelė, apie 4 proc., metinį pajamingumą suteikianti finansinė priemonė.
G.Šimkus taip pat pabrėžė, kad būsto paskolas Lietuvoje teikia ne tik keli didžiausi bankai – iš viso jas teikia septyni bankai ir kredito unijos. Lietuvos bankas taip pat pataria jau turintiems būsto paskolą pasidomėti refinansavimo galimybėmis ar pasitarti su esamu banku dėl palankesnės maržos.
Tuo tarpu dėl bankų nelaukto pelno Lietuvos bankas siūlo tris priemones.
Pirmoji, svarstyti didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondą normą, sustiprinant fondą ir rezervus galimiems sukrėtimams ateityje. Antra, ragina bankus atsižvelgti į išskirtinio laikotarpio ypatumus ir formuoti kainodarą dėl paskolų maržų ir komisinių įkainių socialiai atsakingai. Trečia, Lietuvos bankas peržiūrės reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą ir pateiks siūlymą, atsižvelgdamas į socialinį aspektą.
Lietuvos bankas taip pat pritaria finansų ministrės išsakytam pasiūlymui – jei nelaukto pelno šuolis tęstųsi 2023 m., tikslinga jį perskirstyti fiskaliniu būdu, pavyzdžiui, nustatant laikiną papildomą mokestį, kol padėtis normalizuosis.
