Nors pajamoms aptirpus skolinamasi mažesnes sumas, tai daroma dažniau ir vis daugiau gyventojų tampa šių bendrovių klientais, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Lietuvoje veikia dvi greitųjų kreditų bendrovių asociacijos. Didesniuosius rinkos dalyvius („Credit24“, „General Fi-nancing“ ir „Moment Credit“) vienija Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LV-LKA), o 16 mažesnių rinkos dalyvių (tokių kaip „MiniCredit“, „SMScredit.lt“) susibūrę į Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociaciją (LSVKA).
Abi asociacijos skaičiuoja, kad pirmąjį pusmetį paskolas suteikė maždaug pusei (52 proc.) besikreipusių gyventojų.
Pirmoji asociacija suskaičiavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį išdavė 91,4 mln. litų naujų paskolų – 31 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu praėjusiais metais (69,8 mln. litų). Naujų paskolų skaičius šiuo laikotarpiu pasistiebė 40 proc. – iki 63 tūkst.
Dar didesnį augimą fiksuoja mažesnes bendroves vienijanti asociacija – jos narių naujai išduotų paskolų suma per pusmetį pašoko 2,2 karto – iki 46,522 mln. litų, o naujų paskolų skaičius padidėjo 1,9 karto – iki 86 tūkst.
Praėjusiais metais vidutinis kreditas siekė 963 litus, o vidutinė vartojimo lizingo sutarties vertė sudarė 345 litus, šiemet per pirmą pusmetį vidutinis kreditas sumažėjo iki 775 litų, o lizingo sutarties vertė – iki 326 litų.
LSVKA direktorė Kristina Nemaniūtė aiškina, kad naujasis įstatymas dėl greitųjų kreditų savotiškai pasitarnavo dar spartesniam rinkos augimui, mat jam įsigaliojus greitųjų kreditų įmonės buvo priverstos sumažinti paslaugų kainas.
Vartojimo kreditų teikėjai pažymi, kad jų paslaugomis vis dažniau ima naudotis vyresni nei 50 metų asmenys, turintys nuolatines pajamas. Smulkieji vartojimo kreditai dažniausiai imami remontui daryti, buitinei technikai įsigyti, atsiradusioms nenumatytoms išlaidoms padengti.
