Prieš dvejus metus iš bendrovės „Laivitė“ įsigijęs Palangoje 2003 metais atidarytą žuvų konservų gamyklą kaliningradietis žuvų technologas Igoris Babaevas teigia ja nenusivylęs ir giria Lietuvos verslo sąlygas. Jo nuomone, atidaryti įmonę čia kur kas paprasčiau, įstatymai patikimesni, konkurencija mažesnė, investicijos saugesnės, lengviau gauti paskolą. Jis neatmeta prielaidos, kad tokios jo mintys Kaliningrade gali sulaukti kritikos, tačiau kalbėti Lietuvos naudai nevengia. Praeityje buvę plačiai žinomi Klaipėdos žuvų konservai vėl gaminami, jie turi naują prekių ženklą, užsienyje įtvirtinantį standartinį skonį.
Čia daugiau pažangos
„Kiekvienas verslas turi pliusų ir minusų. Kai investuoji pinigus, sieki gauti pelno. Rusijoje svarbu net miestas, nes skiriasi administravimo niuansai. Lietuvoje registruojant įmonę man teko mažiau bėgioti po tarnybas, nes daug kas kompiuterizuota. Reikalinga informacija notarui, advokatui, registro įmonei prieinama. Jeigu kalbėtume, kaip priimami Rusijos investuotojai, beveik niekam čia nekyla kalbos barjero. Žmonės arba prisimena rusų kalbą, arba dabar mokosi. Investuotojas čia gali būti ramus dėl pelno, kad jo neatims joks “reideris„. Savininko teisės ginamos geriau, todėl teisiniu požiūriu čia jautiesi tvirčiau“, – dėstė I.Babajevas.
Žuvų pramonėje, anot pašnekovo, maisto paruošimas yra konservatyvus procesas. Technologiškai jį sunku pakeisti. Tačiau gamybos disciplina Lietuvoje kur kas geresnė. Jeigu laikomasi standartų, visa produkcija gaminama kokybiškai.
„Mano verslo pagrindas – žaliava. Aš – technologas, todėl labai vertinu kokybę. Manau, kad yra labai mažai kompanijų, kurios gali gaminti tokios aukštos kokybės konservus. Žvejybos laivyno įmonės “Baltlanta„ produkcija atitinka pasaulinius standartus, taip pat perkame ir iš kitų, siūlančių geras žuvis. Jeigu gaminčiau prastus produktus, būčiau blogas verslininkas“, – sakė I.Babajevas.
Lietuva, jo teigimu, yra toliau pažengusi diegdama modernius, energiją tausojančius įrenginius. Labiau išplėtota finansinė sistema, bankai siūlo geresnes kreditavimo sąlygas į gamybą diegiant naujas technologijas. „Rusijoje popieriuje gal irgi tas pats, bet iš tikrųjų bankai prašo labai didelių kredito procentų, todėl joks verslo kreditavimas ten nevyksta“, – teigė I.Babajevas.
Jis užsiminė, kad už „Baltijos delikatesų“ akcijas „Laivitei“ sumokėjo apie 3 mln. eurų. Tačiau nurodyti investicijų į gamyklą dydžio jis kol kas neskuba, nes naujovės vis dar diegiamos.
Plečia eksporto rinkas
Pasak I.Babajevo, „Baltijos delikatesai“ anksčiau dirbo nuostolingai, nes Lietuvos rinka buvo per maža brangiai produkcijai. Įmonę jis perėmė 2008 metų kovą, netrukus ji padidino gamybos tempą ir pardavimo Rusijoje, Ukrainoje bei Lenkijoje mastą. Sumažinus sąnaudas verslas atsigavo, tačiau netrukus užėjo sunkmetis. Prekyba krito apie 40 procentų.
I.Babajevas teigia nesitikėjęs, kad taip greitai teks diegti naujas gamybos technologijas, pirkti naują įrangą ir pertvarkyti katilinę. Tačiau greitai susiorientavo, kad Lietuvos rinkai reikia gaminti pigesnę produkciją. Teko keisti asortimentą, tačiau net ir su kaulais gaminami žuvų konservai, jo teigimu, yra puikūs bei vertingi produktai. O pateikusi brangesnių žuvų filė konservų įmonė ėmė užkariauti naujas rinkas.
„2008 metus „Baltijos delikatesai“ baigė dirbdami pelningai, o pernai nuostolių neišvengėme. Vienu metu teko spręsti daug užduočių. Tik metų pabaigoje gamykla vėl pradėjo dirbti dviem pamainomis, o šiuo metu gamybą siekiame išplėsti, pereiti prie trijų pamainų darbo ir gaminti iki 3 mln. konservų dėžučių per mėnesį. Kadangi gerai išmanau Kaliningrado žuvų konservų gamybos verslą, kurį pardavęs įsigijau gamyklą Palangoje, galiu pasakyti, kad vienaip vertiname Kaliningrade pagamintų žuvies konservų kokybę, kitaip – čia. Man baisu, kad vienodai ženklinami ir prastai, ir gerai pagaminti konservai. Labai sunku įrodyti, kodėl dviejų panašių dėžučių kaina gali būti skirtinga. Mūsų įmonėje beveik visi įrenginiai yra nauji, ceche kaip šeimininkės virtuvėje – švaru ir blizga. Man dėl „Baltijos delikatesų“ negėda. Mėginame įeiti į Vokietijos rinką, tačiau vokiečius reikia pratinti prie mūsų skonio, konservų be rūgšties. Šiemet mano tikslas – tik didinti gamybą“, – kalbėjo I.Babajevas, bet neįvardijo planuojamų skaičių, „kad pikta akis nenužiūrėtų“.
Pasak jo, visa žaliava įvežama per Klaipėdos uostą: bendrovė „Baltlanta“ Atlante sugautas šaldytas žuvis atplukdo savo laivais, iš Škotijos ir kitur produkcija atgabenama konteineriais. Todėl sėkminga „Baltijos delikatesų“ veikla didina ir uosto apyvartą.
