Šalia Migracijos departamento naktimis užsieniečiai jau nesibūriuoja – nuo šios savaitės jie eilės laukia internete. Tačiau bėdų tai neišsprendė, nes iš šalies verčiami išvažiuoti ir specialistai, ir Rusijos opozicijos atstovai – Migracijos departamentas nespėja net per pusmetį peržiūrėti jų dokumentų.
Giliai įleido šaknis
2014 metais į Lietuvą atvykusi Rusijos opozicijos atstovė Julija Bašinova, už savo veiklą persekiota režimo, čia su šeima įleido šaknis. Vilniuje ji įkūrė darželį, sutuoktinis taip pat įkūrė savo verslą, o jųdviejų trys vaikai čia lanko mokyklą. Tačiau šią savaitę šeimai tenka skubiai krautis lagaminus – Migracijos departamentas per pusmetį nesuspėjo jiems pratęsti leidimo gyventi Lietuvoje – imigrantai yra nelegalai.
J.Bašinova Rusijoje dar prieš keletą metų buvo žinoma aktyvistė, žurnalistė, kovotoja už žodžio laisvę. Aktyvistė rengdavo protesto akcijas, mitingus, dėl ko sulaukė teisėsaugos persekiojimo, rašė opoziciniam naujienų portalui, kurį šalies valdžia galiausiai užblokavo.
Galiausiai 2014 m. ji su šeima nutarė pasitraukti į Lietuvą. Apsistojusi Vilniuje ji įkūrė atvykėlių iš Rusijos, kartais ir valdžios persekiotų, vaikų darželį, kuriame mokoma ir lietuvių kalbos. „Maskvoje įkurti tokį darželį reikėtų tūkstančių kyšiams, o čia to nereikėjo“, – tada džiaugėsi rusė, kuri taip pat užsiima ir žurnalistine veikla.
Tačiau šiomis dienomis J.Bašinovai tenka krautis lagaminus. Priežastis – Migracijos departamentas per pusmetį taip ir nesugebėjo sutvarkyti reikiamų dokumentų, kurie leistų jai toliau gyventi Lietuvoje.
„Vakar į departamentą atėjome su vaikais, laukėme ilgai. Žinoma, galime grįžti į Rusiją, tačiau ten mūsų lauktų nemalonumai, nes ir dabar užsiimame žurnalistine veikla kaip ir tada, kai gyvenome Maskvoje“, – pasakojo J.Bašinovos sutuoktinis Venjaminas.
Moko lietuvių kalbos kitus
Rusų šeima dokumentus pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje Migracijos departamentui padavė dar praėjusių metų rugsėjo 12 dieną, nes leidimas galiojo iki lapkričio pabaigos.
„Lapkričio 20 dieną mus informavo, kad nespėja peržiūrėti dokumentų per terminą. Todėl skubiai pasidarėme laikinas vizas, galiojančias tris mėnesius – iki vasario 28 dienos“, – pasakojo J.Bašinova. Baigiantis šiam laikui šeima iš Rusijos suprato, kad leidimų gauti daugiau nepavyks, nors Lietuvoje jie jau beveik ketverius metus. Per tą laiką jie integravosi, sukūrė verslus.
„Terminas baigėsi, o leidimo skubiai niekas nesuteiks. Tampame tarsi nelegalai. Mes susikrauti staigiai lagaminus galime, bet vaikai čia jau priprato, lanko mokyklą, mokosi lietuvių kalbos. Juos staigiai išrauti ir išvežti ne dėl mūsų sprendimo yra labai skaudu“, – skundėsi rusų pora. Jie per ketverius metus patys pramoko lietuvių kalbos, todėl dabar rengia kursus atvykėliams iš Rusijos, padeda jiems integruotis.
Migracijos departamente pora parodė, kad turi sąskaitoje pinigų, taip pat parodė darbo sutartis, verslo planą trejiems metams, pelno rodiklius, sutartis su klientais, taip pat sutartis dėl nuomos.
„Tačiau gavome vieną atsakymą – viskas su mumis gerai, bet vizos išduoti nespėjame. O ką mums daryti dabar? To nepasakė“, – pasakojo maskviečiai.
Tiesa, šia istorija pradėjus domėtis 15min, o rusės laiškui pasklidus po feisbuką, Migracijos departamentas trečiadienį sutiko skubiai priimti porą. Tai antradienio pavakarę informavo pati J.Bašinova. „Ką tik sulaukėme žinių, kad mus priima“, – sakė ji.
Programuotojai – ant adatų
Tarsi ant adatų sėdi ir iš Rusijos atvykę programuotojai. „Vilnius Tech Park“ įsikūrę startuoliai čia kuria naują socialinį tinklą. Tačiau norėdami prasitęsti leidimą gyventi jie patiria kliūčių.
Pasirinkę Lietuvą gyventi ir kurti rusai džiaugiasi sąlygomis ir neturi jokių priekaištų. Išskyrus Migracijos departamentą.
„Viskas Lietuvoje puiku, tačiau esminė problema užsieniečiams yra Migracijos departamente. Gauti vizas yra sudėtinga, nes nespėja tikrinti dokumentų“, – 15min pasakojo programuotojų grupei vadovaujantis Maximas Belovas.
Devyni darbuotojai yra atvykę iš Rusijos, gyvena Vilniuje ir dirba „Vilnius Tech Park“. Ir kone visi jie susiduria su bėdomis, norėdami gauti arba prasitęsti leidimus gyventi Lietuvoje.
Viena IT specialistė iš Rusijos Lietuvoje gyvena jau beveik trejus metus, tačiau kai jai atėjo laikas prasitęsti vizos galiojimą, susidūrė su kliūtimis. M.Belovas pasakojo, kad jai teko Naujus metus sutikti Vilniuje, nes negalėjo išvykti iš Lietuvos.
Per šventes namo neišvyko
„Užmokėjome dvigubai už pagreitintą dokumentų sutvarkymą. Pateikėme visus dokumentus, nes vizos reikia aukštos kvalifikacijos specialistui. Tikėjomės spėti iki švenčių gauti leidimą, tačiau departamentas nespėjo per du mėnesius sutvarkyti dokumentų“, – pasakojo M.Belovas. Migracijos departamentas paaiškino atvykėliams, kad jie nespėjo per sutartą laiką.
„Nors mokėjome dvigubą mokestį, tačiau gavome laišką, kad pinigus galime atsiimti. Taip nieko ir nepaaiškino departamente – ko trūksta, kodėl. Mes mokame visus mokesčius – „Sodrai“, taip pat papildomą draudimą, už vizą. Mokame nuomą, gyvename Lietuvoje“, – pasakojo vyras.
Vilniuje gyvenantys rusai tikisi baigti kurti socialinį tinklą, kurio lankytojai galės užsidirbti, jei sulauks daug palaikymo iš kitų.
M.Belovas teigė, kad dirbant ir gyvenant Lietuvoje yra lengva greitai ir patogiai susitikti su investuotojais iš Vakarų Europos šalių.
„Deeper“ prarado specialistą iš Kinijos
Aukštos kvalifikacijos specialistus į Lietuvą viliojantys lietuviai sako susiduriantys su panašiomis problemomis. Prieš kelis metus pasaulį sužavėję sonarą žvejams sukūrę startuoliai „Deeper“ dabar žvalgosi į Rytų pusę.
„Ten mes matome potencialią rinką naujam savo produktui, todėl reikėjo rinką išmanančio specialisto. Iš Kinijos atsiviliojome vieną Kinijos specialistą, tačiau jam per penkis mėnesius nesugebėjo išduoti leidimo gyventi“, – 15min pasakojo „Deeper“ vykdantysis direktorius Vytautas Dobilas.
Kompanijoje dirba 60 žmonių, o penktadalis iš jų – užsieniečiai. Keletas jų – iš trečiųjų šalių. Nors Lietuvoje palengvinta tvarka gauti vizas aukštos kvalifikacijos specialistams, Studijų kokybės vertinimo centras, pasak V.Dobilo, iš kino pareikalavo Kinijos notaro sertifikato, kad jo diplomas yra tikras.
„Elektroniniu paštu atsiųstas patvirtinimas negalioja, tad tam specialistui būtų tekę vykti atgal namo, vien tik dėl sertifikato. Tačiau po penkių mėnesių jis išvyko dirbti panašų darbą į Londoną. Taip netekome gero specialisto, pažįstančio Kinijos rinką“, – pasakojo V.Dobilas.
