Nors dauguma investuotojų, rinkdamiesi Lietuvą, kaip valstybę investicijoms, svarbiausiu apsisprendimą lemiančiu veiksniu nurodo kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, verslo apklausos rodo, kad per pastaruosius penkerius metus verslininkų, darbuotojų trūkumą nurodančių kaip esminę kliūtį plėstis, dalis išaugo nuo 2 proc. 2010 m. iki 12 proc. šiemet. Šiuo metu net 69 proc. darbdavių teigia patiriantys kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.
Šiuo metu net 69 proc. darbdavių teigia patiriantys kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.
„2010–2014 m. su tiksliaisiais mokslais, technologijomis, inžinerija ar matematika susiję verslai sukūrė 26,5 tūkst. naujų darbo vietų, tačiau šias specialybes studijuojančių studentų skaičius sumažėjo 5 tūkst. Esamos tendencijos rodo, kad reikiamos kvalifikacijos specialistų trūkumas, ypač tiksliųjų mokslų srityje, stabdo Lietuvos ūkio augimą, investicijų pritraukimą ir inovacijų diegimą“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
Jo teigimu, Investicijų patarėjų taryba vieningai siūlo šias problemas spręsti diegiant darbo rinkos poreikio prognozavimo sistemą, skatinant pameistrystės programas ir užtikrinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą specialiomis paskatomis.
Leis prognozuoti, kokių darbuotojų reikės
Siūloma darbo rinkos poreikio prognozavimo sistema užtikrintų, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, diplomų registro bei kitų susijusių nacionalinių registrų duomenys būtų nenutraukiamai tiekiami į vieną duomenų bazę. Šios duomenų bazės ir tam pritaikytų statistinių modelių pagalba nustatomas prognozuojamas specialistų poreikis ne tik atsispindėtų Lietuvos ūkio ir pramonės plėtros strategijose bei būtų naudojamas formuojant studentų priėmimo proporcijas pagal studijų sritis, bet ir taptų viešai prieinamas savo studijas ir karjerą planuojantiems abiturientams.
Analogiška sistema šiuo metu sėkmingai taikoma Norvegijoje, kur darbo rinkos paklausa ir specialistų pasiūla prognozuojama 20-25 metų laikotarpiui. Lietuvoje siūloma tokią sistema įdiegti iki 2016 m.
„Tokia sistema leistų abiturientams priimti racionalų sprendimą ir kartu padėtų užtikrinti, kad po studijų jie galėtų lengviau rasti darbą, o Lietuvoje veikiantis verslas – reikiamus darbuotojus. Tai būtų labai reikšminga permaina užtikrinant Lietuvos konkurencingumo augimą. Tačiau Investicijų patarėjų taryba taip pat siūlo skubiai prioritetizuoti ir padidinti studentų priėmimą į STEM, IT ir gyvybės mokslų studijų programas, atsižvelgiant į akivaizdų šių sričių specialistų poreikį ir nelaukiant, kol bus įgyvendinta darbo rinkos paklausos ir pasiūlos prognozavimo sistema”, – teigia Investicijų patarėjų tarybos narys, „LAWIN“ vykdantysis partneris Rolandas Valiūnas.
Skatins verslo ir mokslo partnerystę
Siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp švietimo sektoriaus ir verslo, Investicijų patarėjų taryba siūlo iki 2016 m. sukurti paskatų sistemą švietimo institucijoms ir įmonėms. Siūloma sistema apimtų mokestines lengvatas, finansinę paramą partnerystės projektams, apdovanojimų schemą, stažuočių programą jauniems verslininkams ir kt. Taip pat siūloma švietimo įstaigoms taikomus finansinės paramos mechanizmus, susijusius su mokymo ir studijų programų tobulinimu, papildyti nuostata, reikalaujančia bendradarbiauti su susijusių veiklos sričių įmonėmis.
Pameistrystė, jau kelis dešimtmečius išskirtinai sėkmingai veikianti Vokietijoje ir vis aktyviau diegiama kitose šalyse, numato, kad ne mažiau nei 50 proc. praktinio mokymosi laiko profesinės mokyklos moksleivis atlieka dirbdamas realioje darbo vietoje.
Pateikiamose rekomendacijose akcentuojama ir pameistrystės diegimo profesiniame mokyme svarbą. Pameistrystė, jau kelis dešimtmečius išskirtinai sėkmingai veikianti Vokietijoje ir vis aktyviau diegiama kitose šalyse, numato, kad ne mažiau nei 50 proc. praktinio mokymosi laiko profesinės mokyklos moksleivis atlieka dirbdamas realioje darbo vietoje.
Lietuvoje Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos jau yra numačiusios finansavimą pameistrystės skatinimui. Bus siekiama, kad iki 2020 m. ne mažiau nei pusė profesinio lavinimo mokyklų moksleivių praktinius įgūdžius įgytų realioje darbo vietoje.
Investicijų patarėjų tarybos nariai taip pat įvertino Lietuvos padarytą pažangą nuo paskutinio 2013 m. vykusio posėdžio: supaprastintos aukštos kvalifikacijos specialistų migracijos iš ne ES šalių procedūros, nuo 2014 m. liepos sumažinta administracinė darbo santykių našta verslui, taip pat svarstomos tolesnės Darbo kodekso permainos.
Investicijų patarėjų posėdžio rekomendacijas ir renginio pranešėjų prezentacijas galite parsisiųsti iš www.iac.lt.
Apie Investicijų patarėjų tarybą
2009 m. Lietuvos Vyriausybės įkurta Investicijų patarėjų taryba, sudaryta iš pirmaujančių tarptautinių kompanijų vadovų, teikia pasiūlymus ir įžvalgas dėl investicinės aplinkos gerinimo Lietuvoje. 9-asis tarybos posėdis bus skirtas aptarti darbuotojų pasiūlos ir paklausos prognozavimo sistemos rengimą ir būdus užtikrinti specialistų pasiūlos ir paklausos atitikimą verslui bendradarbiaujant su švietimo sektoriumi. Daugiau informacijos: www.iac.lt.
