Augančias pajamas užsienio kapitalo įmonės ketina investuoti į darbuotojus: du trečdaliai respondentų (67 proc.) artimiausią ketvirtį ketina didinti darbuotojų atlyginimus. Absoliuti dauguma – 67 proc., apklaustų užsienio kapitalo įmonių vadovų ketina priimti naujų darbuotojų.
Tokią padėtį atskleidžia užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas tyrimas.
Nurimus rinkimų aistroms ir pasibaigus politinių permainų laikotarpiui, investuotojai atgauna optimizmą.
Dešimtą kartą vertintas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas (LIPI) antrąjį šių metų ketvirtį buvo 1,303 balo iš dviejų galimų. Toks rodiklis – aukščiausias nuo 2014 m., kai pradėti vykdyti LIPI tyrimai.
„Nurimus rinkimų aistroms ir pasibaigus politinių permainų laikotarpiui, investuotojai atgauna optimizmą. Lyginant su metų pradžia, pastebimai sumažėjo užsienio kapitalo įmonių atstovų, pasigendančių politinės aplinkos stabilumo Lietuvoje. Panašu, kad Vyriausybė gavo investuotojų pasitikėjimo kreditą, tačiau kaip pavyks jį išsaugoti, lems valdžios veiksmai sprendžiant iššūkius, į kuriuos užsienio kapitalo bendrovės atkreipia dėmesį tiek šio, tiek ankstesnių tyrimų metu“, – komentuoja asociacijos valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Anot jo, investuotojai pirmiausia vertins Vyriausybės gebėjimą įgyvendinti naująjį darbo kodeksą ir švietimo reformą
Palyginti su pirmojo metų ketvirčio tyrimo rezultatais, R.Valūno teigimu, pagerėjo mokesčių sistemos efektyvumo vertinimas – 1 iš 4 respondentų mano, kad sistema yra efektyvi. Tačiau šią sritį iš visų investicinę aplinką formuojančių veiksnių investuotojai ir toliau vertina labiausiai kritiškai, ir jos efektyvumo pasigenda 34 proc. apklaustųjų.
Penktadalis (21 proc.) respondentų verslą reguliuojančius Lietuvos įstatymus linkę laikyti pakankamai efektyviais. Per tris mėnesius politinės aplinkos stabilumo pasigendančių investuotojų sumažėjo nuo 24 iki 21 proc., tačiau ši sritis ir toliau lieka viena prasčiausiai vertinamų investicinį klimatą lemiančių veiksnių.
Investuotojų nuomone, viena iš probleminių sričių, neigiamai veikiančių investicinį klimatą, yra atotrūkis tarp darbo jėgos našumo ir atlyginimų. Trys ketvirtadaliai (75 proc.) apklaustųjų artimiausią ketvirtį nesitiki teigiamų poslinkių šioje srityje.
Antrojo 2017 m. ketvirčio Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis 82 proc. apklaustųjų darbo santykių reguliavimą laiko labiausiai pokyčių reikalaujančia sritimi verslo aplinkai gerinti. Taip manančių investuotojų per ketvirtį padaugėjo 32 procentiniais punktais.
Respondentų susirūpinimą kelia ir švietimo sistema: daugiau nei pusė (56 proc.) investuotojų įsitikinę, kad šioje srityje taip pat būtinos neatidėliotinos permainos. Absoliuti dauguma apklaustųjų įsitikinę, kad Lietuva taptų gerokai patrauklesnė užsienio investuotojams, jei bent viena šalies aukštoji mokykla patektų tarp 50 geriausių pasaulio universitetų.
Kitas investuotojų nerimo šaltinis yra šalies demografinė padėtis, dėl kurios susirūpinimą išreiškė 43 proc. respondentų. Vienu iš būdų padėčiai šioje srityje taisyti respondentai nurodo dvigubos pilietybės įteisinimą. Jam pritaria net 61 proc. apklaustųjų. Su demografinėmis problemomis susijusius verslo iššūkius padėtų spręsti ir darbuotojų pritraukimas iš už Europos Sąjungos ribų. Investuotojų nuomone, šalis pritrauktų daugiau užsienio investicijų, jeigu į Lietuvą pagal „mėlynosios kortelės“ programą atvyktų bent 50 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių.
Atliekant antrojo šių metų ketvirčio LIPI tyrimą respondentų paprašyta įvertinti Seimo, Vyriausybės ir valstybės kontrolės darbą. Didžiausią palankumą investuotojai išreiškė Krašto apsaugos ministerijai: jos veiklą teigiamai vertina 76 proc. apklaustųjų. 71 proc. apklaustųjų yra patenkinti Užsienio reikalų ministerijos darbu. Pati Vyriausybė užima septintą sąrašo poziciją, o Seimas yra priešpaskutinėje, šešioliktoje sąrašo vietoje. 34 proc. respondentų yra patenkinti šios įstaigos darbo kokybe.
Prasčiausiai investuotojai įvertino Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą. Tokiam vertinimui įtakos galėjo turėti prieštaringai vertinama diskusija dėl priemonių alkoholinių gėrimų prieinamumui riboti. 69 proc. apklaustųjų neigiamai vertina siūlymus leisti prekiauti šiais gėrimais tik specializuotose parduotuvėse.
Palankiausio investuotojų vertinimo sulaukė valdžios institucijų siekiai reformuoti aukštojo mokslo sistemą ir skatinti universitetų jungimąsi (79 proc.) bei didinti valstybės valdomų įmonių efektyvumą (84 proc.).
Tyrimo metu apklausta 61 Lietuvoje veikianti užsienio kapitalo įmonė. Tyrimas atliktas 2017-ųjų kovą–balandį.
Išsamiau su LIPI 2017 m. II ketvirčio tyrimo rezultatais galite susipažinti čia
