Prieš kurį laiką 15min rašė apie bendrovės „Pieno žvaigždės“ sukurtą prekės ženklą „Svalya“, pritaikytą rusų rinkai. Skaitytojai tuomet dalijosi nuotraukomis, kuriose šio gamintojo produktai su rusiškomis etiketėmis buvo matomi prekybos centro „Orient Market“ lentynose Maltoje.
15min su „Pieno žvaigždžių“ įmone tiek tada, tiek ir pakartotinai bandė susisiekti, tačiau bendrovės atstovai į klausimą, kodėl užsienyje prekiaujama rusiškomis etiketėmis pažymėta produkcija – taip ir neatsakė.
Po šios publikacijos su 15min susisiekę skaitytojai ėmė dalintis nuotraukomis ir iš kitų užsienio šalių, kuriose pastebėta ir daugiau Lietuvoje gamintų produktų su rusiškomis etiketėmis. Tarp jų – ir Kėdainių konservų fabriko, ir „Vičiūnų“ produkcija.
„Kėdainių konservų“ agurkų sriubą su rusiška etikete skaitytojai užfiksavo Niujorko maisto prekių tiekėjo platformoje „tastydeli.com“, o marinuotus burokėlius – „Bandi Foods“ platformoje, prieinamoje 38 JAV valstijose.
„Vičiūnų“ gaminta silkė, krabų lazdelės, chinkaliai ir „Pieno žvaigdžių“ fermentinis sūris, grietinė, varškė, sviestas su rusiškomis etiketėmis užfiksuoti Vokietijoje, prekybos tinkle „MixMarkt“. Tačiau šis prekybos tinklas turi iki 345 parduotuvių 15 Europos šalyse.
Šie gamintojai 15min tikino, kad šitaip prisitaiko „prie vietos klientų poreikių“.
Įvyko lūžis
Apie septyniolika metų Strasbūre gyvenantis Andrius Dogelis pastebėjo, kad lūžis parduodant lietuviškus produktus užsienio rinkoms įvyko prieš septynerius metus.
Pasak jo, anksčiau ant pakuočių galėdavai matyti užrašus vokiečių ar prancūzų kalba, o dabar – net pačiuose populiariausiuose prekybos tinkluose, tokiuose kaip „Rewe“, „Edeka“ ar „Kaufland“, galima rasti lietuviškų produktų su rusiškomis etiketėmis.
„Tarp kitko, vokiečiai savaitgaliais gauna akcijų ir pasiūlymų leidinius. Prekybos tinkle „MixMarkt“ galima rasti daug produktų iš Rytų Europos, tarp jų ir lietuviškus produktus su rusiškomis etiketėmis. Išvydę tai, vokiečiai automatiškai susidaro įspūdį, kad lietuviai galbūt yra slavai, ir iškyla net klausimų apie tikėjimą Lietuvoje“, – dalijosi pastebėjimais A.Dogelis.
Tai – identiteto problema?
A.Dogelis pasitelkė kitų šalių pavyzdžius. Latvija ir Estija taip pat eksportuoja produktus į Vakarų Europą, tačiau jų gaminami produktai niekada pirkėjams nepateikiami su rusiškomis etiketėmis.
