Prisiminė auksą ir dolerį
„Brent“ rūšies naftos kaina trečiadienį pakilo iki 117 dolerių už barelį – aukščiausiai per pusmetį.
„Šiemet jau pradėjome džiaugtis realiu darbo užmokesčio augimu, bet kitąmet apie tai reikėtų pamiršti“, – sako J.Rojaka.
Nors Sirija ir nėra tarp didžiausių naftos tiekėjų, investuotojams nerimą kelia galimi neramumai Artimuosiuose Rytuose, kurie tiekia maždaug trečdalį viso pasaulio naftos.
O ekonomistai suskubo skaičiuoti, kokią įtaką karinė intervencija turėtų pasaulinėms naftos kainoms.
„Reuters“ praneša, kad Prancūzijos banko „Societe Generale“ spėjimu, karinis konfliktas Sirijoje galėtų naftos kainas kilstelėti ir iki 150 dolerių už barelį.
Prakalbus apie neramumus investuotojai ir vėl prisiminė užuovėją – auksą, kurio kaina trečiadienį perkopė 1430 dolerių už unciją – daugiausiai per tris su puse mėnesio. Tiesa, ketvirtadienį auksas nežymiai pigo.
Ieškodami užuovėjos nuo neramumų investuotojai atsigręžė ir į JAV dolerį, kuris, kaip ir Japonijos jena ar Šveicarijos frankas, ekonominių neramumų laikais laikomi saugiomis valiutomis. Tokios valiutos kaip Turkijos lira ir Indijos rupija smuko iki rekordinio lygio JAV dolerio atžvilgiu. Po kalbų apie galimą karinę intervenciją krito ir pasaulio akcijų indeksai.
Brangs degalai – brangs ir maistas
DNB NORD banko grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka mano, kad dėl užtrukusios karinės intervencijos Sirijoje būtų sunku atitikti Mastrichto kriterijų: „Sirijos atveju galima prognozuoti greitą konflikto sprendimą, nes tai yra labiau politiniai žaidimai. Bet užsitęsus blogiausiam scenarijui, padidėtų infliacija daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Tai reikštų, kad mums galėtų būti sunkiau įsivesti eurą.“
Pasak jos, užsitęsus konfliktui ir naftos kainoms pakilus iki 150 ar 180 JAV dolerių už barelį, kaip prognozuoja kai kurie Vakarų šalių ekonomistai, Lietuvoje neišvengiamai pakiltų ir degalų kainos. O vėliau pabrangtų ir maisto produktai, mat padidėjusios logistikos sąnaudos neišvengiamai veikia ir maisto kainas.
Pasak J.Rojakos, galutinis vartotojas naftos produktų pabrangimą greičiausiai pajustų po dviejų ar trijų mėnesių – apytiksliai tiek laiko turėtų praeiti, kol pasibaigtų senosios naftos atsargos.
„Žinant lietuvių krepšelį, kokią dalį užima ištekliai, tiek energetiniai, tiek maisto produktai, bendras naftos kainų kilimo poveikis vartotojams būtų neigiamas – šiemet jau pradėjome džiaugtis realiu darbo užmokesčio augimu, bet kitąmet apie tai reikėtų pamiršti“, – sako ekonomistė.
Pasak jos, naudos iš naftos kainų brangimo trumpuoju laikotarpiu galėtų turėti eksportuotojai. Pavyzdžiui, naftos kainų brangimas galėtų džiuginti ūkininkus, kurių derlius šįmet puikus, tačiau grūdų supirkimo kainos – nedidelės.
„Kalbos apie konfliktą Sirijoje šokdina aukso ir naftos kainas ir, kol padėtis liks nepakitusi, gali augti ne tik aukso ar naftos, bet ir kitų žaliavų kainos. O toliau viskas priklausytų nuo to, ar konfliktas būtų ilgalaikis“, – apibendrino ekonomistė.
 |
| Jekaterina Rojaka |
Auksas turėtų brangti
Finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris Marius Čiuželis primena, kad žaliavų kainos kyla prieš bet kokius galimus karinius veiksmus, tačiau prasidėjus konfliktui neretai nuslūgsta: „Dar Persijos įlankos karas parodė, kad dažnai prasidėjus kariniams veiksmas optimizmas sugrįžta į rinkas: tie, kurie pradeda karą, pateisina savo veiksmus, sako, kad viskas vyksta kaip planuota, ir rinkos reaguoja ramiau.“
Jis atkreipia dėmesį, kad dabar rinkos gyvena laukimu ir reaguoja į bet kokį gandą – ketvirtadienį pasklidus kalboms, kad Barackas Obama gali nesiryžti pradėti karinių veiksmų kol yra išvykęs iš JAV, auksas, nafta ir sidabras pradėjo pigti, nors anksčiau buvo kalbėta, kad kariniai veiksmai gali būti pradėti būtent ketvirtadienį.
Pasak pašnekovo, jei karinė intervencija vis dėlto įvyktų, neišvengiamai brangtų auksas.
„Jei prognozuotume blogesnį scenarijų, kad Sirija atsakytų į JAV puolimą ir į konfliktą įsitrauktų daugiau valstybių, aukso ar sidabro kainos tik kils. Tada žmonės ieškos emocinio užutėkio pinigams, auksas tokiu ir yra laikomas“, – kalbėjo M.Čiuželis.
