„Kaimo plėtra Lietuvai 2014-2020 metais buvo 1,531 mlrd. eurų, o 2021-2027 metais būtų 1,214 mlrd. eurų einamosiomis kainomis – tai yra minus 317 mln. eurų, arba 20,7 procento sumažėjimas“, – BNS telefonu sakė V.Andriukaitis.
Jis negalėjo nurodyti, kiek lėšų bus skirta tiesioginėms išmokoms žemdirbiams.
EK antradienį turėjo paskelbti 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą dėl vadinamosios sanglaudos politikos, kuria remiami skurdesni Europos regionai, tačiau, pasak V.Andriukaičio, Komisija patvirtino iš esmės visą detalų daugiamečio biudžeto pasiūlymą.
„Ne tik dėl sanglaudos, bet dėl viso praktiškai paketo. Tie visi bendrieji rėminiai dokumentai buvo patvirtinti, o dėl šakinio žemės ūkio bus dar diskusijos. Daug dokumentų patvirtinome, nes patvirtinome visą daugiametę finansinę 2021-2027 metų perspektyvą“, – kalbėjo už maisto saugą atsakingas EK narys.
ES parama Kaimo plėtrai maždaug 150 mln. eurų mažėjo ir 2014–2020 metų biudžete, palyginti su ankstesniuoju biudžetu.
EK antradienį patvirtino 2021–2027 metų daugiamečio biudžeto projekto detalesnį pasiūlymą.
2014–2020 metais regionų plėtrai Lietuva iš ES gaus 6,901 mlrd. eurų.
Lietuva bandys išsiderėti daugiau Sanglaudos paramos
Europos Komisijai (EK) naujoje finansinėje perspektyvoje 13 proc. sumažinus paramą Lietuvos regionų plėtrai, Vyriausybė derybose bandys gauti daugiau paramos, sako finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
„Pradinis Europos Komisijos pasiūlymas, kuriame lėšos labiausiai mažinamos geriausius ekonominės plėtros rezultatus iliustruojančioms valstybėms, mums nėra priimtinas“, – BNS antradienį teigė M.Tuskienė.
Anot jos, Lietuva derybose su kitomis ES narėmis ir Europos Parlamentu sieks, kad paramos lėšos būtų mažinamos ne taip drastiškai.
„Tai tik pradinis pasiūlymas. Prasidės derybos ir sieksime, kad sparčiai besivystantiems regionams lėšos sumažėtų laipsniškiau“, – teigė viceministrė.
Pasak Finansų ministerijos pranešimo, Lietuvai skirta parama mažėtų 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų, tačiau šis skaičius nurodomas 2018 metų kainomis, neatsižvelgus į infliaciją.
Siūloma išlaikyti dabartinę glaudžią lėšų panaudojimo sąsają su struktūrinėmis reformomis ir Europos semestru, numatyti didesnį nacionalinį indėlį, įgyvendinant projektus, trumpinti lėšų panaudojimo terminus (konkretiems metams numatytas lėšas bus leidžiama panaudoti per n+2, o ne per n+3 metus).
Toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas.
Ekspertai: derybos dėl ES paramos dar nebaigtos, jos nebus lengvos
Europos Komisijos sprendimas naujoje finansinėje perspektyvoje 13 proc. sumažinti paramą Lietuvos regionų plėtrai dar nėra galutinis, o būsimose derybose tikriausiai bus diskutuojama ne tik dėl sanglaudos politikos lėšų, bet ir kitų finansavimo sričių.
„Lietuva, kaip ir bet kuri kita šalis, žiūri į visą derybinį paketą. Manau, kad bus kalbama ne tik apie sanglaudos lėšas, bet ir tolesnį Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą, paramą žemės ūkiui - išmokų ūkininkams sulyginimą su Europos Sąjungos narių senbuvių gaunamomis išmokomis, paramą infrastruktūros jungtims, pasienio apsaugai ir panašiems dalykams“, – LRT radijui sakė Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak jo, pagrindinis Lietuvos argumentas derybose dėl sanglaudos lėšų buvo ir yra susijęs su tuo, kad šalies ekonominio išsivystymo lygis išlieka mažesnis nei ES vidurkis.
„Tai yra tradicinis argumentas, ši parama turėtų prisidėti prie spartesnio šalies ekonomikos augimo. Iš dalies dėl spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo nei vidutiniškai Europos Sąjungoje Lietuvai vien dėl statistinių priežasčių ateityje ši parama turėtų mažėti, nes kuo turtingesnė šalis darosi, tuo ji mažiau turėtų pretenduoti į šitą paramą“, – aiškino R.Vilpišauskas.
Buvusi finansų ministrė, parlamentarė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva bandys pasinaudoti šalies padalinimu į du statistinius regionus – Vilniaus, kur išsivystymas viršija ES vidurkį, ir likusios Lietuvos.
Anot parlamentarės, tai derybose gali tapti svarbiu argumentu, tačiau jis taip taip pat parodo ir ES paramos lėšų panaudojimo problemas Lietuvoje.
„Akivaizdu, kad ankstesniais periodais gauta finansinė parama tik pagilino tą (regionų – BNS) dinamikų atotrūkį, nepaisant to, kad tų pinigų ir regionams buvo skirta. Faktas tas, kad ta parama daugiausia koncentravosi į tokius arba grožio dalykus, arba kitus dalykus, kurie tikrai nekuria gero impulso ekonomikai. Čia mes galime tą pastabą atgal gauti, (...) kad mažai buvo padaryta, kad tie skirtumai paramos lėšomis būtų sumažinti“, – LRT radijui sakė I.Šimonytė.
Tiek R.Vilpišauskas, tiek I.Šimonytė teigė, kad tolesnės derybos tiek dėl sanglaudos politikos lėšų, tiek dėl bendro ES biudžeto bus nelengvos.
„Čia daugiausia lems Europos Sąjungos valstybių vadovų susitarimas, o ginčų bei diskusijų yra labai daug. Ne tik dėl Sanglaudos lėšų sumažinimo Vidurio ir Rytų Europos šalims, tokioms, kaip Lietuva, bet ir dėl įvairių kitų klausimų – kaip padengti maždaug 10-12 mlrd. eurų trūkumą, kuris turėtų susidaryti Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, kaip reaguoti į vadinamus svarbiausius iššūkius, migracijų, sienų apsaugą, gynybos politikos priemonių integravimą ir panašius dalykus“, – teigė R.Vilpišauskas.
„Akivaizdu, kad diskusijos negali nebūti aštrios, juo labiau, kad per tą laiką tokios šalys kaip Lietuva perlipo per vadinamąjį sanglaudos slenkstį. Akivaizdu, kad diskusija dėl Europos Sąjungos biudžeto kaip ir visada nebus lengva, o dabar ji bus dar sunkesnė dėl to, kad aplinka gana smarkiai pasikeitė nuo paskutinių derybų“, – pabrėžė I.Šimonytė.
