Ar suteikus galimybę mokytis ir aktualių žinių būtų galima tikėtis reikšmingų pokyčių, dalijasi LISVA vadovė Viktorija Bražiūnaitė.
Iššūkiai regione
„Lietuvos kaimo vietovės susiduria su specifiniais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, įskaitant užimtumo problemas, mažesnes pajamas, kvalifikuotos darbo jėgos, investicijų trūkumą, jaunų žmonių migraciją iš regionų į didesnius miestus. Taip pat reikšmingai trūksta finansavimo. Nors Lietuvos valdžia sudaro palankias finansavimo sąlygas SVV įmonėms, vis tik to nepakanka. EBPO (2022 m.) duomenimis, 35 proc. mikroįmonių ieško alternatyvių finansavimo šaltinių, tokių kaip sutelktinis finansavimas, verslo angelai ar akcijų fondai“, – sako V.Bražiūnaitė.
Pasak V.Bražiūnaitės, Vyriausybė ir įvairios nevyriausybinės organizacijos įgyvendina kaimo rėmimo iniciatyvas verslininkams, pavyzdžiui, suteikiant paskolų garantijas, palankias finansavimo sąlygas ir verslumo mokymo programos. Tačiau labai svarbu čia nesustoti, nes aktuali būtent ir tolesnė parama, ypač jaunimo verslumui skatinti, padėti daugiau kaimo gyventojų pradėti ir plėsti savo verslą, o tai galiausiai paskatintų ekonomikos augimą ir vystymąsi šiose srityse.
„Įgyvendinome tarptautinį projektą, skirtą gerinti kaimo vietovių verslininkų žaliuosius ir skaitmeninius įgūdžius. Kiekviena šalis partnerė atliko tyrimo dalį, buvo apklausta 60 potencialių kaimo verslininkų. Paaiškėjo, kad trūksta verslo valdymo įgūdžių, strateginių planavimo žinių, ypač segmentavimo ir vertinimo srityse, krizių valdymo supratimo, naujų informacinių priemonių pasitelkimo savo veikloje“, – komentuoja V.Bražiūnaitė.
Žiedinės ekonomikos praktikos
Mokymosi galimybės yra sudėtinė daugelio Europos Sąjungos ir visoje Europoje vykstančių transformacijų dalis: perėjimas prie skaitmeninio, ekologiško, tvaraus vystymosi ir kitų krypčių. LISVA vadovė atkreipia dėmesį, kad atitinkamai, kaimo verslininkai yra būtent tie suaugusieji asmenys besimokantys visą gyvenimą, turintys didesnių poreikių ir mažiau galimybių.
„Minėto tyrimo rezultatai parodė, kad maždaug pusė apklaustų (būsimų) kaimo verslininkų jau įgyvendina arba planuoja diegti žiedinės ekonomikos praktiką, o apie 30 proc. jų nėra tikri dėl to. Tai rodo, kad yra atotrūkis tarp teorinių ir praktinių žinių, todėl svarbu pateikti konkrečią, specifinę ir pritaikomą informaciją apie žiedinės ekonomikos praktiką, daugiausia dėmesio skiriant atvejų analizei, praktiniams metodams ir aiškioms idėjoms, kurias galėtų įgyvendinti būsimieji verslininkai regionuose“, – dalijasi V.Bražiūnaitė.
„Žiedinė ekonomika ir tvarus gyvenimas regionuose vis dar sąlyginai naujos koncepcijos, tačiau jos pradeda sulaukti vis didesnio dėmesio. Pastebime, kad, nors ir yra siekis taikyti šias praktikas, trūksta išsamios informacijos ir praktinių įgūdžių, ypač mažesnėse bendruomenėse. Mokymai, skirti žaliosioms praktikoms, yra labai reikalingi, nes jie padeda užpildyti žinių spragas ir suteikia įrankius, kurie būtini efektyviai ir tvariai veiklai vystyti.
Vis dar stebime, kad daugelis verslininkų susiduria su sunkumais diegdami šias praktikas dėl finansavimo trūkumo ir aiškaus supratimo, kaip žiedinė ekonomika gali būti pritaikyta jų specifiniame kontekste. Todėl būtina tęsti švietimo iniciatyvas ir palaikymo programas, kurios padėtų realiai pritaikyti šias koncepcijas regionuose“, – sako Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Helena Naglazienė.
Ar kuriamas pokytis?
„Svarbu regionuose kuriantiems verslininkams suteikti aktualių žinių ir įrankių. Norėdami atliepti poreikį, sukūrėme mokymus, kuriais siekiama padėti būsimiems ir esamiems kaimo vietovių verslininkams stiprinti savo verslą ir idėjas, perteikiant žinias bei ugdant įgūdžius, susijusius su žiediniais ir išteklius tausojančiais verslo modeliais bei mažų ir vidutinių įmonių veiklos skaitmeninimu“, – pristato LISVA vadovė.
Pasak H.Naglazienės, žaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių mokymai yra būtini regionuose, nes jie padeda verslininkams prisitaikyti prie greitai kintančios ekonomikos ir aplinkosaugos reikalavimų. Per mokymus verslininkai turi galimybę sužinoti apie naujausias technologijas ir tvarumo praktikas, kurias planuoja savo versluose. Pastebima, kad įgyvendinus šiuos mokymus, verslininkai pradeda taikyti inovatyvius sprendimus, kurie ne tik padeda sutaupyti išlaidas, bet ir mažina neigiamą poveikį aplinkai.
V.Bražiūnaitė papildo, kad mokymai daro įtaką suaugusiųjų mokymuisi ir mokymuisi visą gyvenimą sričiai, pateikdami šiuolaikišką, dinamišką ir pritaikomą mokymo programą, kuria gali naudotis tiek savarankiškai besimokantys asmenys, tiek tie, kuriems padeda suaugusiųjų švietėjai. Kaimo verslininkai gali patobulinti savo įgūdžius ir gilinti žinias, reikalingas perėjimui prie skaitmeninės, žaliosios ir tvarios ekonomikos, taip pat žiedinės ekonomikos pažangai.
