„Vengrijos pozicija ir Ukrainos, ir V. Putino atžvilgiu taip pat yra labai ryškiai besiskirianti nuo konsensuso, kuris paprastai yra Europos Sąjungoje. Taip, aš manyčiau, kad atsargumas tikrai yra reikalingas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„Kalbant apie Vengriją, aš manau, kad tam tikras papildomas atsargumas yra reikalingas“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvoje egzistuoja strateginių įmonių sandorius vertinantys instituciniai saugikliai, pavyzdžiui, Vyriausybės komisija.
Remdamasi neįvardytais šaltiniais, „Bloomberg“ gegužės pradžioje paskelbė, jog didžiausias Vengrijos komercinis bankas „Orszagos Takarek Penztar“ (OTP), veikiantis ir Rusijoje, pareiškė norą įsigyti Baltijos šalyse veikiantį banką „Luminor“.
Taip pat remdamasis šaltiniais naujienų portalas „Delfi“ anksčiau skelbė, kad pagrindinė „Achemos grupės“ akcininkė Lyda Lubienė parduoda kontrolinį grupės akcijų paketą, kurį ketina įsigyti Šveicarijoje įsikūrusi vengrų energetikos įmonė „MET Group“.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra vienintelis Europos Sąjungos lyderis, vis dar palaikantis ryšius su Kremliumi, po to, kai 2022 metais Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jis taip pat ne kartą kritikavo Briuselio politiką Maskvos atžvilgiu.
