V.Impolevičienė ir V.Katilienė: kaip verslą keičia ESG – aktyvus rizikų valdymas ir svarbi žinia investuotojams

Jau artimiausiu metu investuotojams ir klientams gali tapti prieinama dar daugiau informacijos apie įmones ir ypač – apie jų propaguojamas tvarumo praktikas. Kaip teigia specialistės, tai gali atnešti papildomų galimybių verslui, tik būtina imtis svarbių veiksmų teisingai jas išnaudojant.
Viktorija Katilienė ir Vitalija Impolevičienė
Viktorija Katilienė ir Vitalija Impolevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Socialinės licencijos“ suteikimas

Lapkričio pabaigoje Europos Komisija (EK) priėmė priemonių paketą, galintį pagerinti įmonių galimybes pritraukti kapitalo. Vienas iš pateiktų pasiūlymų – Europos bendro prieigos punkto (angl. European Single Access Point (ESAP)) sukūrimas. Įgyvendinus šį pasiūlymą investuotojams būtų suteikta papildoma prieiga prie viešos finansinės informacijos apie ES bendroves ir ES investicinius produktus. ESAP visuomenei taip pat padėtų lengviau gauti ir su tvarumu susijusią įmonių informaciją – taip būtų ne tik patenkinamas augantis tokios informacijos poreikis, bet ir siekiama Europos žaliojo kurso tikslų.

Žinoma, reikia nepamiršti, kad visus šiuos EK siūlymus dar svarstys Europos Parlamentas ir Europos Taryba. Visgi ši iniciatyva jau parodė, kad dėl besikeičiančio investuotojų ir klientų požiūrio ateityje vis labiau didės dėmesys tvarumui.

Visgi ši iniciatyva jau parodė, kad dėl besikeičiančio investuotojų ir klientų požiūrio ateityje vis labiau didės dėmesys tvarumui.

Tai puikiai supranta įmonės, kurios į verslo procesus, jau pralenkdamos teisinius reikalavimus, integruoja tvarumą lemiantį ESG veiksnių vertinimą (ESG trumpiniu apibūdinami aplinkos, socialinių ir valdysenos veiksniai). Kitaip sakant, dėmesys ESG veiksniams ir rizikoms nėra tik „privalu padaryti“ varnelė teisinio reguliavimo sąraše – dėmesį šiai sričiai skiriantys verslai yra patrauklesni investuotojams ir klientams. Atsirado net terminas „socialinė licencija“, kuris reiškia galimybę įmonei sėkmingai vykdyti veiklą, nes klientai ir visuomenė pasitiki ja bei jos teisėtais ir atsakingais veiksmais.

Sėkmingi pavyzdžiai – ir Lietuvoje

Dėl minėtų priežasčių tvarumą kaip vieną iš strateginių tikslų įvardina vis daugiau bendrovių. Viena tokių – Šiaurės ir Baltijos šalyse veikianti draudimo grupė „Gjensidige“, kuri išskiria visuomenės saugumo didinimo, anglies dvideginio mažinimo ir atsakingo investavimo sritis. „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė sako, kad žalų reguliavimo srityje galima ne tik daug nuveikti patiems, bet ir įtraukti partnerius įvairiose verslo srityse.

„Skatiname ne tik keisti automobilio detales naujomis, bet ir esant galimybei jas remontuoti. Įprasta gerąja praktika tampa automobilių stiklų įdaužų remontas nekeičiant stiklo. Būsto draudimo klientams parūpiname remonto paslaugas sugedusiems namų apyvokos daiktams, kad šie tarnautų ilgiau, o ne iškart būtų keičiami naujais. Teikdami prioritetą daiktų atkūrimui pasirenkame partnerius, kurie geba kokybiškai pašalinti gedimus ir taip padeda priimti tvarius sprendimus mūsų klientams“, – kalba „Gjensidige“ atstovė.

Įmonės gali prisidėti prie tvarumo peržiūrėjusios veiklai vykdyti būtinus procesus. Taip „Gjensidige“ atrado ir daugiau būdų tausoti išteklius.

„Neatsiejama draudimo verslo dalis yra sugadinto ar sunaikinto turto apžiūra, į kurią dažniausiai vykstama automobiliu. Vystydami savo skaitmeninius kanalus, nemažą dalį žalų atlyginame be įprastinių apžiūrų ir nuo 2018 metų Lietuvoje turto apžiūrų skaičių sumažinome daugiau nei perpus. Taip taupome klientų laiką, tausojame gamtą bei kitus išteklius“, – galimybes vardina V.Katilienė.

Kaip elgtis tvariau

Advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vitalija Impolevičienė pabrėžia, kad nepaisant pozityvių pavyzdžių, įmonės, kurioms kol kas nėra arba taikomi tik iš dalies su ESG susiję teisiniai reikalavimai, dažnai net nežino nuo ko pradėti siekiant integruoti tvarumo rizikų vertinimą į savo verslo procesus. Specialistė siūlo atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius aspektus.

Visų pirma, reikėtų adaptuoti ESG veiksnių vertinimą pagal konkrečios verslo srities specifiką. Taip pat prieš kuriant su ESG susijusias vidaus tvarkas ar publikuojant atitinkamas politikas – atlikti ESG būklės teisinį patikrinimą, rizikų vertinimą. Svarbu atsakyti į klausimus, ar laikomasi atitinkamoje srityje privalomų su ESG susijusių teisės aktų, ar yra gerųjų praktikų, kurias vertėtų įgyvendinti, o gal verslas ketina kurti draugišką aplinkai ar prie žiedinės ekonomikos prisidedantį produktą ar paslaugą, tačiau nesuvaldytos socialinio tvarumo rizikos įmonės viduje.

„Svarbu ir tai, ar įmonės produktų ar paslaugų reklama neturi klaidinančios „žaliosios“ reklamos (angl. greenwashing) požymių, bei ar tinkamai paskirstytos ESG rizikos seniau sudarytose sutartyse, kuomet apie ESG įprastai nebūdavo galvojama“, – pataria V. Impolevičienė.

Antra, derėtų nepamiršti, kad ESG – ne tik vidiniai įmonės procesai ir darbuotojų gerovė, bet ir reputacijos bei teisinių ginčų riziką galintys sukelti verslo partnerių, tiekėjų ar paslaugų teikėjų veiksmai: nederamas elgesys su darbuotojais, netinkamas atliekų tvarkymas ar neetiškų verslo praktikų vykdymas. Dėl šios priežasties su partneriais pasirašomose sutartyse derėtų sureguliuoti ne tik prekių ar paslaugų kokybės, pristatymo termino, apmokėjimo reikalavimus, bet ir atidžiai įvertinti bei tinkamai reglamentuoti iš ESG veiksnių kylančias rizikas.

Pavyzdžiui, vykdydama veiklą „Gjensidige“ yra įsipareigojusi nesiūlyti jokios produkcijos ar paslaugų, neleisti ir nevykdyti jokių veiksmų ar sandorių, kurie yra kaip nors susiję su neetiško elgesio rizika, žmogaus arba darbuotojų teisių pažeidimu, korupcija ar žala aplinkai.

„Daug dėmesio skiriame bendradarbiavimo sutartims su partneriais ir tiekėjais – „Gjensidige“ prašo jų užpildyti Socialinės atsakomybės deklaraciją, kuria įsipareigojama vykdyti savo veiklą nepažeidžiant su žmogaus ir darbuotojų teisėmis, aplinkosauga bei korupcija susijusių tarptautinių gairių ir principų. Deklaracija taip pat įsipareigojama, kad šių nuostatų laikysis ir teikiamų prekių ar paslaugų gamintojai ir subtiekėjai, o visos „Gjensidige“ įmonių grupei teikiamos prekės būtų draugiškos aplinkai“, – aiškina V.Katilienė.

Trečias aspektas, į kurį reikėtų svarbu atsižvelgti, yra supratimas, kad ESG rizikų vertinimas taps vis svarbesniu verslo plėtrai: planuojant įsigijimus ar susijungimus, bendrovių „socialinės licencijos“ būklė ir ESG „sveikata“ padės įvertinti, ar negresia reputacijos krizės ir teisminiai ginčai. O tokių pavyzdžių jau yra. Štai pernai Vokietijos teismo byloje „Isra Vision prieš Institutional Shareholder Service (ISS)“ buvo priimtas nutarimas, draudžiantis ISS suteikti prastą ESG reitingą bendrovei „Isra Vision“. Mat ISS rėmėsi tik vieša informacija ir tuo, kad „Isra Vision“ neatsakė į kvietimą dalyvauti tvarumo vertinime.

Nereiškia pamiršti ir kitos pasaulinės tendencijos – nevyriausybinių organizacijų aktyvumo reiškiant ieškinius vyriausybėms ir verslininkams aplinkosaugos ir socialinio tvarumo klausimais. V.Impolevičienė pabrėžia, kad tinkamai įgyvendintos ESG praktikos ne tik padės išvengti teisinių problemų, bet didins verslo vertę, o įvairių ESG reitingų įtaka investuotojų ir klientų sprendimams bus vis didesnė.

„Teisinis reguliavimas, numatantis, kaip įmonės turi vertinti ir atskleisti savo verslo poveikį aplinkai bei aplinkos rizikas verslui, tik plėtosis. Tad verta jau dabar aktyviai galvoti apie ESG rizikas ir integruoti jas

į verslo procesus pasinaudojant tvariam ir atsakingam verslui atsiveriančiomis galimybėmis“, – pataria „Sorainen“ advokatė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis