„Kalbėjome, kad investicijoms naujoms reikia prieigos prie kapitalo. Viešojoje erdvėje buvo daug spekuliacijų dėl to, kaip čia kas pavyks ar nepavyks, kalbu ne apie subsidinę dalį (ES Ekonomikos gaivinimo plano, RRF – BNS), o apie paskolinę dalį“, – BNS penktadienį sakė V.Janulevičius.
„Daug kas dabar priklauso nuo Europos Komisijos, kalbame apie paskolinę dalį į stambius investicinius projektus. Investicijos čia yra praktiškai po ne pilną milijardą iš vienos ir iš kitos pusės į energetiką investuojant, kad įmonės galėtų turėti savo generacijos šaltinį ir galėtų sutaupyti CO2 emisijos eksportuojančios Lietuvos įmonės“, – teigė jis.
Pasak V.Janulevičiaus, užsienio investuotojai vangiai renkasi Lietuvą savo naujiems projektams, todėl būtina šaliai pačiai skatinti gamybos investuotojus.
„Mes turime patys skatinti, ar vietinius, ar iš išorės, kad ateitų investuotojai su gamybom, su įranga, kad tai nebūtų tik „softiniai“ dalykai (...), o kad tai būtų investicijos į taip vadinamą hardą. RRF paskolinė dalis būtent tiems dalykams ir skirta, ir energetiniams saugumui, eksporto didinimui, CO2 mažinimui ir investicijoms į gamyklas naujas“, – teigė jis.
V.Janulevičius sakė, kad būtina ieškoti balanso, kaip projektus įgyvendinti kuo greičiau, taip pat būtina mažinti biurokratiją, spartinti įvairių leidimų išdavimą, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos ar statybų srityje.
